Didžioji dalis švietimo bendruomenės nepritaria laiko keitinėjimui

74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų – mano, kad nereikia keisti laiko ir persukinėti laikrodžio rudenį ir pavasarį. Šie duomenys paaiškėjo iš apklausos, kurią balandžio 1–8 dienomis atliko Švietimo ir mokslo ministerija. Anonimiškai buvo apklausiami ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenių nariai. Atsakymus į anonimines anketas pateikė 22 900 respondentų.

„Atsižvelgę į šios apklausos rezultatus ir mokslinių tyrimų išvadas, kad mokymosi laikas, jo kaita turi įtakos mokinių būklei bei mokymosi rezultatams, teiksime siūlymą Vyriausybei ir Seimui, kad būtų koreguojami sprendimai dėl žiemos ir vasaros laiko“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Nuomonei, kad nereikia kaitalioti laiko, daugiausia pritaria vyresnio amžiaus asmenys. 36–50 metų ir vyresnių amžiaus grupėse pritariančiųjų šiai nuomonei dalis sudaro 82–84 proc., o 18 m.  ir jaunesnių – 53–54 proc.

69 proc. respondentų mano, kad laiko pasikeitimas neigiamai veikia jų ir aplinkinių sveikatą. 70 proc. apklaustųjų teigia, kad, kai keičiamas laikas, sumažėja jų ir kitų žmonių darbingumas.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) mano, kad atsisakant laiko keitimo, visiems metams reikėtų fiksuoti dabartinį vasaros laiką. Penktadalis teigia, kad nesvarbu, kuris laikas būtų fiksuotas.