Dieną moko kolegas, vakare skuba į pagalbą nelaimės ištiktiems
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vaidas Kazlauskas Lietuvos policijos mokyklos kvietimu šiuo metu Kaune besidalijantis profesine patirtimi, kaip kompetentingai apžiūrėti nusikaltimo vietas, dieną kolegoms skaito paskaitas, o vakarais, kaip juokauja jis pats, eina gelbėti pasaulio.
Į komandiruotę Vaidas išvyko su savo augintine borderkole Redi. Be šio, žmogaus ir šuns, tandemo Šiaulių apskrities policijos gyvenimas nebeįsivaizduojamas. Redi kiekvieną rytą kartu su savo šeimininku vyksta į darbą, kantriai ir ištikimai dieną budi šalia, o vakare palaiko jam kompaniją grįžtant namo. Po darbo Vaidas ir Redi užsiima šunų sportu (angl. agility). Tai – komandinis sportas, kai šuo seka tai, ką rodo šeimininkas, stebi jo kūno kalbą, daro tai, ką jis parodo. Kasdieninės treniruotės ir mokymai leido šiam tandemui pasiekti gerų rezultatų.
Darbe visi pripratę, kad šuo visada būna su Vaidu. Todėl kai Redi jis neatsiveda, bendradarbiai jos iš karto pasigenda.
Kaune kolegos dar tik pratinasis prie kartu su dėstytoju į užsiėmimus atvykstančio ir auditorijoje paklusniai jo paskaitų klausančio šunelio.
– Jei kas nors ko nors nesupranta, Redi padeda man viską išaiškinti, – juokauja Vaidas. – Ji man padėjo ir kovo 9-osios vakare nuo pražūties Kaune išgelbėti benamį.
Tą vakarą, apie 22 val., V. Kazlauskas su šuneliu išsirengė vakariniam relaksui – pasivaikščioti prieš miegelį. Klajojant jiems po Vytauto g. esantį Ramybės parką, kitame jo pakraštyje Vaidas išvydo kažkokį ugnies blyksnį, kuris tuoj pat dingo. Su Redi jis pasuko blyksnio kryptimi. Einant blykstelėjimas pasikartojo ir vėl dingo. Priėję prie parke esančios Kristaus Prisikėlimo cerkvės, ją apėjo aplink, tačiau nieko degančio nerado. Kai cerkvės lange vėl kažkas sušvietė, Vaidas pagalvojo, kad, ko gero, bus susitikęs kokią besivaidenančią paklydusią sielą, juo labiau, kad toje vietoje yra senosios miesto kapinės. Žvilgtelėjęs pro cerkvės langą, jis viduje išvydo rusenimą.
Ne vieną gaisravietę per savo ilgametėje tarnybą policijoje apžiūrėjusiam kriminalistinių tyrimų specialistui iš karto susigeneravo mintis: ko gero, dieną cerkvėje buvo atliekami kokie nors darbai ir dabar dėl elektros instaliacijos problemų ar kokios kitos priežasties žiebiasi ugnis, tačiau dėl deguonies trūkumo ji negali įsiliepsnoti, tik įsižiebia ir vėl prigęsta. Jeigu jis atvers duris, oro pliūpsnis gali įpūsti liepsnai gyvybės ir ji pašoktų visa savo galia… Vaidas griebėsi telefono ir apie besiplieskiantį gaisrą pranešė ugniagesiams. Šie pribuvo akimirksniu. Tai, ką jie rado cerkvėje, nustebino visus – tiek Vaidą, tiek ugniagesius. Už vienos kitos sekundės fakelu galėjo tapti neįgaliojo vežimėlyje sėdintis leisgyvis vyras. Pasirodo, cerkvėje nakvojantis benamis, kad būtų šilčiau, ant savęs buvo užsimetęs polietileno plėvelę, po kuria dar mėgavosi cigaretės dūmu. Prisnūdus rūkoriui, nukritusi ant drabužių žiežirba pradėjo smilkti, vis bandydama įsiliepsnoti, tačiau benamį dengiantis celofanas trukdė po juo patekti orui ir drabužiams įsiliepsnoti atvira liepsna. Nuo dūmų apsvaigęs vyras buvo jau bejėgiškos būklės. Laiku iškviesti ugniagesiai vyrą išgabeno į lauką ir perdavė medikams.
Vaido pareigingumas vėlyvu pasivaikščiojimu palepinti savo augintinę nuo ugnies išgelbėjo istorinį pastatą ir jame nakvoti susiruošusį vyrą.
