Diena, svarbi atminties išsaugojimui
Šiauliuose atsirado pirmasis solidus ženklas, skirtas žymaus šiauliečio Victoro Davido Brennerio atminimui. Ant dabartinio Šiaulių banko pastato 19–20 amžių sandūroje kūrusiam medalininkui atidengta paminklinė lenta. Vėliau Izraelio ambasadorius du šiauliečius paskelbė Pasaulio tautų teisuoliais.
Jubiliejiniais Šiaulių metais tikrai nemažo dėmesio sulaukė prieš daugiau nei šimtmetį išgarsėjęs šiaulietis Victoras Davidas Brenneris. Organizuotos konferencijos, žinomo išeivio darbų paroda, aptarti šios asmenybė įamžinimo projektai. Vienas tokių atminimo ženklų jau rado savo vietą Vilniaus ir Tilžės gatvių sankirtoje, ant Šiaulių banko pastato sienos.
Atminimo lentos atidarymo ceremonijoje susirinkusiuosius pasveikino Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
„Šiauliuose daugėja atminties ženklų garbiems Šiaulių miesto žmonėms. Vasaros pabaigoje šaligatviuose prie Savivaldybės pastato bei Dvaro ir Vilniaus gatvių sankirtos įmontuoti atminimo akmenys, įamžinantys dviejų per Holokaustą žuvusių šiauliečių – Šiaulių viceburmistro pareigas ėjusio Samuelio Petuchausko ir savo profesijai atsidavusio vaikų gydytojo Urijaus Rozovskio – atminimą. Dabar atėjo laikas prisiminti meno pasaulio asmenybę. Victoras Davidas Brenneris gimė ir augo mūsų mieste, nors brandžiausi jo kūriniai gimė jau užjūryje. Šiandienos įvykis – svarbaus Šiaulių istorijos puslapio atvertimas“, – kalbėjo Artūras Visockas.
Atminimo ženklą sukūrė žinomas Šiaulių menininkas profesorius Vaidotas Janulis. Pagarbos ženklui pasirinkta vieta nėra atsitiktinė, Šiaulių banko pastate anksčiau buvo įsikūręs žydų liaudies bankas. Pasaulinio garso menininko atminimo lentos sukūrimą finansavo Šiaulių bankas ir Šiaulių miesto žydų bendruomenė.
Victor David Brenner (Viktoras Deividas Breneris) gimė 1871 m. birželio 12 d. Šiauliuose, juvelyro ir antspaudų gamintojo šeimoje. 1890 m. emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. Mokėsi Cooper Union koledže, dirbo Niujorko metalinių ženklų ir medalionų dirbtuvėje. Vėliau išvyko studijuoti į Paryžių. Labiausiai V. D. Brenneris išgarsėjo dėl 1907 m. sukurto prezidento Abraomo Linkolno atvaizdo, panaudoto vadinamajam Linkolno 1 centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento gimimo 100-ąsias metines. V. D. Brennerio sukurtas JAV prezidento A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol. Per savo karjerą V. D. Brenneris sukūrė daugiau nei 125 medalius, plakečių, įvairių portretų ir biustų. Victoras Davidas Brenneris mirė 1924 m. balandžio 5 d. Palaidotas Mount Judah kapinėse, Ridgewoodo mieste, Niujorko valstijoje. Didelė dalis V. D. Brennerio autorinių darbų yra Lietuvoje, 1935 m. juos parvežė ir padovanojo išeivis, kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus. Dabar Brennerio kūriniai saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje.
Šiauliuose apsilankęs Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas dar du šiauliečius paskelbė Pasaulio tautų teisuoliais. Šiaulių Gegužių progimnazijos salėje vykusioje ceremonijoje Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas Dominykui Mižutavičiui (1896–1988) ir Stanislavai Mižutavičienei (1910–1963). Iškilmingo renginio metu medalis ir sertifikatas įteikti žydus Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjusių šiauliečių anūkui Andriui Rakickui ir jo šeimai. Ūkininkai Mižutavičiai 1941 metais globojo 4 žydų tautybės jaunuolius, kurie slapstėsi nuo vokiečių okupantų.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenimis, Pasaulio tautų teisuolių sąraše yra 892 Lietuvos piliečiai. Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti apie 50-čiai žmonių iš Šiaulių miesto ir rajono. Tarp jų – pirmoji Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė (apdovanota 1995 metais), taip pat apdovanotos jos sesuo Danutė Venclauskaitė ir mama Stanislava Venclauskienė, garsus tarpukario visuomenės veikėjas, miesto burmistras Jackus Sondeckis-Sonda (Pasaulio tautų teisuoliu paskelbtas 1997 metais).
Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Daugelis žydų gelbėtojų yra gavę ir Lietuvos valstybės apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
