10 liepos, 2024

Dirbtinio intelekto bumas medicinos srityje: įstatymų leidėjai nespėja su technologijų proveržiu

Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Erika Žigutė

Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su ChatGPT atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje – kur technologijos itin didelį pagrindą ir aktualumą įgijo „Covid-19” pandemijos metu.

Dirbtinis intelektas gali diagnozuoti

„Kai nėra reguliavimo, atsiranda pilka zona”, – tvirtina „Sorainen” vyresnioji teisininkė Erika Žigutė. Pasak advokatės, tiek Lietuva, tiek ir kitos pasaulio šalys atsilieka nuo pažangių technologijų vystymosi, negalvodamos arba nepriimdamos jų reguliavimą bei naudojimą nustatančių įstatymų.

Žigutės teigimu, technologijos yra taip pažengusios, kad jau dabar medicinoje gali būti naudojami įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai, kurie padėtų tiek pacientams, tiek medikams.

„Dirbtinis intelektas veikia per duomenų analizę. Jau dabar yra tam tikros technologijos, kurios gali padėti diagnozuoti ligas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali analizuoti radiologines arba odos nuotraukas, nustatyti pakitimus ar jų nebuvimą ir tokiu būdu reikšmingai sumažinti darbo krūvį specialistams, kartu užtikrinant diagnozės tikslumą (tam tikrais atvejais, galbūt, net geresnį nei tai gali padaryti specialistas). Technologijos ir individualizuota medicina turi itin didelį potencialią, ypač siekiant užtikrinti ankstyvą ligos diagnostiką” – pasakoja teisininkė.

Naudotis pažangiomis technologijomis bijoma

Remdamasi patirtimi, E. Žigutė atskleidžia, kad, nesant reguliavimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikros technologijos yra itin naujos ir pažangios, įstaigos vis dar prisibijo jas naudoti pilna apimtimi.

„Įstaigoms reikia pabrėžti, kad joms nėra draudžiama naudotis dirbtinio intelekto priemonėmis. Kai nėra reguliavimo, visi dvejoja, ar tai leidžiama, taip pat kokia apimtimi. O rizikos, palyginti su kitomis sritimis, sveikatos priežiūroje yra pakankamai didelės”, – teigia „Sorainen” teisininkė.

Reguliavimo nebuvimas slopina technologijų pažangą, mat jų kūrėjams taip pat atsiranda praktinių trukdžių, ar jų įrankiai galės būti panaudoti praktikoje. „Technologijų kūrėjai dažnai pirma sukuria produktą, vėliau susiduria su teisinėmis jo panaudojimo problemomis. Tai ypač aktualu sveikatos srityje, kur reguliavimo yra itin daug. Reguliavimas, žinoma, buvo sukurtas dar iki technologijų pažangos ir tiesiog atsilieka. Kai reguliavimas nėra aiškus arba nepalankus, daug pastangų reikia įdėti, kad technologiniai sprendimai būtų naudojami pagal paskirtį, todėl iš verslo perspektyvos technologijoms neprisitaikęs reguliavimas reikalauja daug papildomų išteklių”, – pabrėžia ekspertė.

ES priėmė pirmąsias pasaulyje DI veiklos taisykles

Tiesa, šį pavasarį Europos Sąjungoje buvo priimtas Dirbtinio Intelekto aktas – tai pirmosios pasaulyje dirbtinio intelekto veiklą reguliuojančios taisyklės. Naujuoju teisės aktu siekiama skatinti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus subjektus plėtoti ir įsisavinti saugias bei patikimas dirbtinio intelekto sistemas, įskaitant ir medicinos srityje, visoje ES bendrojoje rinkoje.

„Dirbtinio Intelekto aktas medicinos technologijų gamintojams yra itin aktualus, nes jis numato, kad iš esmės visos DI medicinos priemonės yra priskiriamos „didelės rizikos DI“, nustato susijusias pareigas gamintojams, kurias šie turės įgyvendinti, ir reikšmingą atsakomybę jų nesilaikant“.

Lietuva galėtų save pozicionuoti kaip pažangioms sveikatos technologijoms palanki šalis

Žigutės teigimu, lyderystės turėtų imtis ir atskirų valstybių politikai, įdiegdami atitinkamas taisykles nacionalinėje teisėje.

„Manau, kad visų pirma reikėtų strateginio politinio sutarimo, kuriuo aiškiai pasakytume, kad norime būti ta šalis, kuri yra palanki ir draugiška technologijų ir dirbtinio intelekto technologijoms. Turime šią žinutę aiškiai ir nuosekliai komunikuoti tiek technologijų kūrėjams, tiek investuotojams. Kai valstybė nustato politiką, tuomet jau galima galvoti ir apie jos įgyvendinimą ir įstatymus, kurie reguliuotų dirbtinio intelekto naudojimą medicinos srityje”, – sako „Sorainen” ekspertė.

Ji pabrėžia, kad medicinos srities reguliavimas Lietuvoje nustatytas jau seniai ir esmingų pokyčių jame nebuvo. Tuo tarpu technologijos veržėsi į priekį ir dabartinės taisyklės nebeatitinka rinkos situacijos. Pabrėžtina, kad taip yra ne tik Lietuvoje, kitos šalys taip pat neskuba spausti greičio pedalo.

Pasak ekspertų, jei šios srities reguliavime valstybė imtųsi iniciatyvos, tai atneštų naudos ir lietuviškoms technologijų įmonėms. Esant palankioms sąlygoms, pradėję vystyti veiklą ir užsitarnavę vardą Lietuvoje, vėliau tokie technologijų kūrėjai galėtų drąsiai žengti ir į pasaulines rinkas, šalia garsiausių inovacijų srities žaidėjų.


Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

27 vasario, 2025

Vilniuje, Pilaitės mikrorajone duris atveria vienas moderniausių lopšelis-darželis „Vydūnėlis”, turintis baseiną ir pasižymintis išskirtiniais sprendiniais dar efektyvesniam vaikų ugdymui, jų […]

24 vasario, 2025

Vilniaus universitetas ir Šiaulių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vardinės Romualdo Ozolo stipendijos įsteigimo. Stipendijos tikslas – skatinti Universiteto pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentus, […]

15 vasario, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vokietijoje lankėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Tai – vienintelė […]

14 vasario, 2025

Vyriausybei užsimojus švelninti esamą reikalavimą ir leisti formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – dėl šių sprendimų kylančią […]

Regionų naujienos