Dirbtinis intelektas mokykloje: 3 būdai kaip panaudoti jį vaikų lavinimui, o ne bukinimui

Neregėtas mokymosi galimybes atveriantis mokinių draugas ar grėsmė jauniausios kartos išsilavinimui – dirbtinio intelekto (DI) klausimas švietimo bendruomenėje iki šiol susilaukia prieštaringų vertinimų. Tačiau specialistai konstatuoja, kad šios technologijos panaudojimo atvejų mūsų kasdienybėje tik daugės ir ragina tėvus mokyti vaikus teisingai ja naudotis. „Telia“ pateikia 3 patarimus, kaip DI galima pritaikyti mokymosi procese.

„Nors šiandien kritikos strėlės skrenda į DI asistentus, jų vietoje ne taip seniai buvo skaičiuotuvai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai, o dar anksčiau skaičiavimui net drausdavo naudoti savo pirštus. Tuomet baimintasi, kad minėti įrenginiai trukdys mokymosi procesą ir jų dėka mažieji sugadins regėjimą, o šiandien nerimaujama, jog dėl „ChatGPT“ jaunuoliai mokyklą baigs neišmokę nei skaičiuoti, nei rašyti. Bet iš tiesų, protingai naudojant mašininį mokymąsi, mokslo metus vaikas gali pabaigti tiek turėdamas daugiau užsienio kalbos žinių, tiek daugiau laiko būreliams bei poilsiui“, – šiuolaikinių skaitmeninių įrankių galimybes vardina „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas, profesorius Paulius Pakutinskas.

Išmokykime DI paversti įkvėpėju, o ne pavaduotoju

Šių metų pradžioje išpopuliarėjęs DI pokalbių robotas „ChatGPT“ netruko būti užblokuotas įvairių mokyklų interneto tinkluose ir įvaryti siaubo mokinių pažangumu susirūpinusiems mokytojams. Viskas dėl to, jog populiarusis asistentas pajėgus vos per kelias sekundes sugeneruoti rašto darbus, išspręsti net sudėtingiausias matematines lygtis ir teisingai atsakyti į daugelio kontrolinių klausimus.

„Nėra prasmės nuo vaikų slėpti „ChatGPT“, jo konkurento „Google Bard“ ar kitų, laisvai internete pasiekiamų produktų egzistavimo, nes jie juos anksčiau ar vėliau išbandys patys. Kur kas geresnis kelias tėvams patiems inicijuoti pokalbį apie naujųjų technologijų galimybes ir parodyti, kaip sukčiavimą ar pokalbių roboto darbų pateikimą kaip savo gali aptikti tokios svetainės, kaip „ZeroGPT“, o ir mokytojas gali užduoti klausimų, į kuriuos pats nerašęs darbo negebės atsakyti. Taip kalbą galima nukreipti į teisingą šios daug potencialo turinčios sistemos naudojimą. Pavyzdžiui, užuot paprašius roboto sugeneruoti patenkinamos kokybės rašinėlį apie vasaros atostogas, geriau iš jo gauti 10 idėjų, kaip įdomiau patiems atlikti tokią užduotį – tarkime, vasarą prilyginti laikrodžiui, o kiekvieną jo valandą – svarbiausiems vasaros nuotykiams, – dėsto P. Pakutinskas.

Analogiška situacija ir sprendžiant sudėtingesnes matematikos užduotis. Vietoje „buko“ atsakymo nurašymo, į roboto laukelį įklijavus uždavinio tekstą, reikėtų mokyti savo atžalą pageidauti, kad „ChatGPT“ parodytų tarpinius veiksmus ir taip padėtų jam savarankiškai tobulėti.

„ChatGPT“ turi galimybę ir paaiškinti pamoką, kurios moksleivis nesuprato mokykloje, galima net paprašyti paaiškinti taip, kad būtų suprantama, pavyzdžiui 4 arba 5 klasės moksleiviui. Informacijos patikslinimo galima prašyti tiek kartų, kiek yra būtina, kad tema būtų gerai suprantama. Tai padeda išvengti ir nemalonaus jausmo prieš klasės draugus, kai pamokos metu ne iki galo suprantama, ką aiškina mokytojas. 

Lavinkime užsienio kalbą

Sakoma, kad geriausias būdas išmokti užsienio kalbą yra išvykti į ja kalbančią šalį ar joje susirasti draugą. Deja, realybėje šios galimybės jaunuoliams ne visada būna prieinamos, tačiau jas sėkmingai gali simuliuoti „ChatGPT“ paremta „LangAI.io“ programėlė. Joje integruotas robotas gali simuliuoti apsilankymą parduotuvėje ar apsimesti viena iš 20 galimų kalbų kalbančiu bičiuliu, su kuriuo vaikas gali susirašinėti valandų valandas, iškart gaudamas pastabas apie savo daromas klaidas.

Minėta programėlė arba „ChatGPT“ su naršyklėje įdiegtu „Voice Control“ papildiniu netgi gali per kelias sekundes pavirsti tarimo mokytojais, leisdami praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias ir nuvykus į užsienį nepriekaištingu akcentu nustebinti vietinius.

Pratinkime dirbti našiai ir taupyti laiką

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovo P. Pakutinsko manymu, panašiai kaip šiandien beveik jokiame darbe neapsieiname be elementarių biuro programų žinių, mūsų vaikams pabaigus mokyklą, gebėjimų dirbti su DI įrankiais greičiausiai reikalaus tiek universitetai, tiek būsimieji darbdaviai. Tad to mokyti jaunuolius jau mokykloje nėra bloga mintis.

„Gavęs užduotį klasei parengti pristatymą apie fotosintezę ar kokią nors istorinę asmenybę, jaunuolis gali greitai pasiruošti pranešimo struktūrą tiesiog paprašęs „ChatGPT“ pagalbos, o saugantis ilgai užtrunkančių paveikslėlių paieškų ir kitokio skaidrių dailinimo, vaiką galima išmokyti naudotis „DALL-E“ sistema, kuri pagal tekstinę užklausą sugeneruoja reikiamas iliustracijas. Tuo metu, ruošiantis atsiskaitymams, DI asistentas gali parengti vaiko užrašų ar elektroninėje erdvėje patalpintų vadovėlių santraukas bei vėliau paklausinėti kontrolinių klausimų iš reikalingų temų“, – pataria specialistas.

Šie efektyvaus darbo įgūdžiai turėtų lemti mažesnį mūsų atžalų nuovargį ir leisti daugiau laiko skirti poilsiui ar kitoms veikloms.