Diskusija atliekų tvarkymo Pakruojo rajone klausimais

Balandžio 25 d. Pakruojo rajono savivaldybėje buvo suorganizuota diskusija, kurioje kartu su gyventojais aptarti aktualūs atliekų tvarkymo klausimai.

Diskusijoje dalyvavo meras Saulius Gegieckas, administracijos direktorė Erika Kižienė, ekologė Kazimiera Klabienė, ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas, UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius Stasys Lembutis, rinkliavą administruojanti specialistė Vilma Tominienė, Tarybos nariai Virginijus Kacilevičius ir Gintaras Šurna, visuomenės atstovai.

Svarbiausias klausimas, sukėlęs diskusijų ir socialiniuose tinkluose, – atliekų priėmimo punktų uždarymas ir gyventojams nepatogus šiuo metu veikiančių aikštelių darbo laikas.  Gyventojai argumentavo, kad po darbo sunku suspėti į iki 18 val. dirbančią aikštelę, be to, būtų patogu, jei būtų dirbama ir sekmadieniais. Verslininkas Audrius Kazlauskas pasiūlė, kad aikštelės galėtų dirbti trečiadienį-penktadienį nuo 11 iki 20 val., taip pat savaitgaliais, o pirmadienis-antradienis galėtų būti nedarbo dienos. Ypač tai aktualu šiltuoju metų laiku

ŠRATC atstovas neprieštaravo, kad reikia bandyti prisitaikyti prie gyventojų, pažadėjo, kad įmonė apsvarstys šį pasiūlymą, sieks išsiaiškinti tokių darbo valandų poreikį. Pažadėta, kad apie priimtą sprendimą bus informuota artimiausiu metu.

UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius Stasys Lembutis informavo, kad namuose atliekant didesnius remonto darbus, galima kreiptis į jų bendrovę dėl specialių konteinerių atgabenimo. Vėliau bendrovė susidariusias statybines atliekas išveža, suprantama, tai atliekama už specialų mokestį. Direktorius taip pat priminė, kad įmonė surenka didelio gabarito atliekas, surinkimo grafikai skelbiami www.pakruojokomunalininkas.lt

Palietus atliekų priėmimo punktų uždarymo klausimą, ūkininkas Albinas Navickas nuogąstavo, kad šiukšlintojai persikels į pamiškes, laukus, užterš viešąsias teritorijas. Nesinorėtų, kad tokių teritorijų tvarkymo darbai gultų ant visuomenininkų pečių.

ŠRATC atstovas atkreipė dėmesį, kad atliekų priėmimo aikštelės yra skirtos specifinėms atliekoms, bet į jas būdavo vežama viskas be išimties – ir žaliosios, ir komunalinės atliekos. Taip buvo didinami atliekų, ypač nerūšiuotų, kiekiai ir, savaime suprantama, augo jų tvarkymo kaštai

Gyventojai domėjosi savivaldybės skola ŠRATC’-ui, jos susidarymo priežastimis. Savivaldybės atstovai paaiškino, kad kuriant atliekų tvarkymo sistemą netiksliai buvo suskaičiuoti planuojamų išvežti atliekų kiekiai ir nustatytas per mažas rinkliavos mokestis. O šiukšlių kiekio, tenkančio vienam rajono gyventojui, vidurkis – bene didžiausias visoje apskrityje. Susirinkimo dalyviai buvo nuraminti, kad sudarytas skolos grąžinimo grafikas, o grąžinimas nesusijęs su padidėjusiu rinkliavos mokesčiu.

Palietus rinkliavos klausimą, gyventojai kėlė jiems opų klausimą dėl jos kilimo, nes viešojoje erdvėje buvo formuojama nuomonė, kad pradėjus rūšiuoti atliekas šiukšlių tvarkymo mokestis mažės. ŠRATC atstovas paragino gyventojus nenusivilti dėl išaugusios rinkliavos ir nesiliauti rūšiuoti atliekų, nes gyventojų sąmoningumas ir besiformuojanti rūšiavimo kultūra – didelis mūsų visuomenės žingsnis pirmyn.

Gyventojus taip pat domino kodėl nustatytas atliekų surinkimo konteinerių pakėlimo skaičius, ar taip gyventojai nebus skatinami didinti komunalinių atliekų kiekių, nes vis tiek konteinerį reiks „išstumti“. Specialistai patikino, kad svarbu laikytis higienos normų bei užkirsti kelią galimam naujų šiukšlynų atsiradimui viešojo naudojimo teritorijose. Taip pat kalbėta apie gyventojams sudaromas galimybes pasikeisti didesnius konteinerius į mažesnius.

Diskutuota ir apie nuostatą, kad rinkliava ar kitas mokestis už atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento vidutinių metinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų. Specialistai paaiškino gyventojams, kad pajamoms skaičiuoti taikoma tam tikra metodika, asmenys patys to negali padaryti,  dėl to turėtų kreiptis į Socialinės rūpybos skyrių (kaip ir dėl kitų kompensacijų). Atkreiptas dėmesys, kad ne pensijos dydis lemia pajamas, svarbu, kiek ir kokio turto turi asmuo.

Apibendrindamas diskusiją meras Saulius Gegieckas pabrėžė, kad Lietuvoje buvo sukurta būtent tokia atliekų tvarkymo sistema. Turime būti supratingi ir pilietiški, nes ji paremta ir gyventojų solidarumu, sąmoningumu. Yra teikiama paslauga, o nemokamų paslaugų nebūna. Už paslaugą gaunamos pajamos turi padengti išlaidas. Tačiau, sutiko meras, gyventojams turi būti sudarytos sąlygos tvarkytis patogiai, todėl ir vyksta diskusijos, kaip to siekti.