DNB tyrimas: kaip mobilioji bankininkystė keičia mūsų elgesį su pinigais

Pradėję naudotis bankų programėlėmis išmaniajame telefone, Lietuvos gyventojai rečiau tikrina sąskaitų likučius bankomate, mažiau naudojasi internetine bankininkyste kompiuteryje. Išmanusis telefonas tampa paprastu įrankiu ne tik kontroliuoti, bet ir aktyviai valdyti savo finansus.

Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakyta visuomenės nuomonės apklausa, kurią šių metų vasarį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter Tyrimai“.

„Pamatėme, kad pradėjus naudotis mobiliąja bankininkyste ji tampa įprasta priemonė atlikti kasdienines finansines operacijas. Dabar 95 proc. naujai parduodamų telefonų yra išmanieji, sparčiai auga naudojimasis mobiliuoju internetu, įvairiomis programėlėmis, todėl ši tendencija tik stiprės. Tolesnę mobiliosios bankinkystės ateitį lems ir pačių bankų pasiūlyti sprendimai – tyrimas parodė, kad vartotojai nori trumpo kelio iki pinigų t. y. greito prisijungimo ir paprasto naudojimosi“, – teigė DNB Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius.

Paprasta sekti finansų būklę

Apklausos duomenimis, mobiliąja bankininkyste dažniausiai naudojama kontroliuoti savo asmeninių finansų situaciją – net 86 proc. banko programėlių naudotojų tikrina sąskaitos likučius, o kas antras (50 proc.) – sąskaitų išrašus.

Tačiau nemažai gyventojų bankų programėles naudoja ne vien finansų kontrolei, bet ir savo lėšų valdymui. Pavyzdžiui, net 45 proc. respondentų teigė mobiliuoju telefonu pervedantys pinigų savo artimiesiems, šeimos nariams. Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) pripažino, kad mobiliajame banke sumoka už įvairias paslaugas – komunalinius mokesčius, vaikų darželio ar būrelio ir kitas įmokas.

Telefonas keičia bankomatą?

Tyrimas parodė, kad gyventojai pradėję naudotis mobiliuoju banku keičia savo finansinę elgseną – net 41 proc. mobiliojo banko naudotojų pripažino, kad rečiau tikrina sąskaitos likutį bankomate – juk telefone tai padaryti galima greičiau ir paprasčiau.

Trečdaliui apklaustųjų sumažėjo poreikis jungtis prie el. banko kompiuteryje – šį pokytį ypač akcentavo jaunesnio amžiaus (29-40 m.) gyventojai, kurie yra aktyviausi išmaniųjų telefonų naudotojai. Tik 32 proc. apklaustųjų tikino, kad pradėjus naudotis banko programėle, jų finansinė elgsena nepasikeitė.

Nori saugaus sprendimo

Saugumas ir paprastas naudojimas – pagrindinės mobiliojo banko savybės, kurias akcentavo mobiliųjų banko programėlių naudotojai. Pavyzdžiui, 37 proc. jų teigė, kad greitesnis ir saugesnis prisijungimas skatintų dar labiau naudotis programėle. Dar 37 proc. pabrėžė paprastesnį naudojimąsi programėle, o 31 proc. – didesnį saugumą naudojantis programėle.

„Suprantama, kad saugumui vartotojai skiria padidintą dėmesį – tai būdinga visoms inovacijoms. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mobiliojo banko programėlės saugumo lygmuo paprastoms operacijoms ne mažesnis nei mokėjimo kortelės ar juo labiau grynųjų pinigų naudojimo, o patogumas ir galimybes – daug didesnės“, – pabrėžė T. Sudnius.

Ne tik atsisiunčia, bet ir naudoja

Tyrimas parodė, kad 50 proc. išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudotojų savo mobiliajame įrenginyje naudoja banko programėles. Tačiau naudojimosi dažnumas skiriasi – 12 proc. respondentų pripažino, kad jungiasi prie savo mobiliojo banko programėlės 2-3 kartus per savaitę, o 13 proc. apklaustųjų pakanka prisijungti kartą per savaitę. Likusieji jungiasi rečiau – kartą per keletą mėnesių ar kartą per metus.

Pasak DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovo, nuo 2014 m. lapkričio naują DNB programėlę atsisiuntė virš 20 tūkst. banko klientų, o labiausiai džiugina tai, kad vartotojai programėlę aktyviai naudoja – 65 proc. vartotojų prie programėlės prisijungia bent kartą per savaitę.