Domėtasi Klaipėdos rajono muziejų darbo sąlygomis
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė kartu su Gargždų krašto muziejaus direktore Sigita Bučnyte lankėsi Gargždų krašto muziejuje ir jo filialuose, domėjosi šios biudžetinės įstaigos sąlygomis dirbti ir priimti lankytojus, turistus, kurie šiais metais aktyviai domėjosi ir mūsų krašto istorija, ir turizmo objektais.
Pasak muziejaus direktorės Sigitos Bučnytės, įstaiga, ypač pastaraisiais metais, jaučia dėmesį ir ženklią pagalbą iš rajono politikų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, gyventojų.
Šiais metais pagrindiniam muziejaus pastatui Gargžduose skirta lėšų perdažyti pastato išorei, atnaujinti parodų salėms, nuolatinei ekspozicijai. Direktorė paminėjo, kad dažnai „šviesiu“, bet „per mažu muziejumi“ − taip lankytojų apibūdinamos patalpos tampa aktuali problema, nes eksponatų skaičius didėja, susiduriama su saugyklų poreikiu.
Sigita Bučnytė sakė, kad visada su džiugesiu iš rajono gyventojų priimami rajono istorijai svarbūs eksponatai. Tačiau neretai jiems nėra lengva surasti tinkamą saugojimo vietą. „Taip atsitiko ir su gerai žinomo dailininko J. Ramanausko paveikslais, kurių negalėjome priimti, nes neturime tinkamų sąlygų, kur juos galėtume saugoti“ − apgailestavo direktorė.
„Artimiausiu metu reikia pradėti diskusiją apie galimybę didinti muziejaus patalpas. Galbūt nupirkus šalia esantį nenaudojamą pastatą (buvusį barą „Astoriją“), dabar priklausantį privatiems asmenims, būtų galimybė sukurti jaukų, patrauklų Gargždų krašto muziejaus kompleksą“ − svarstė mero pavaduotoja R. Cirtautaitė.
2010 metais restauruotoje Agluonėnų etnografinėje sodyboje atnaujinti pastatai ženklesnių problemų nesukelia. Tik keletą pastarųjų metų dideliu galvos skausmu buvo tapusios šaltos, drėgnos muziejaus filialo administracinės patalpos, kurios yra buvusioje ambulatorijoje. Tačiau šiemet Savivaldybės tarybai skyrus lėšų, netrukus patalpos bus pradėtos remontuoti. Tikimasi, kad ne tik pagerės darbo sąlygos, bet ir bus įrengtos dvi saugyklos eksponatams, edukacinė erdvė užsiėmimams su vaikais ir lankytojų grupėmis.
Gargždų krašto muziejaus filiale – Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje Priekulėje ką tik baigti šildymo sistemos įrengimo darbai. Iki šiol mūriniame pastate šildyta elektra, todėl gyventa taupymo režimu. Tokio šildymo pasekmė – drėgmė, ypatingai žalinga pastatui ir unikaliems, vienetiniams eksponatams, pelėsis, nejauki aplinka lankytojams ir edukacijų dalyviams. „Tikiuosi, kad pastatytas granulinis kuro katilas leis muziejininkams pamiršti iki šiol kamavusią problemą ir atsidėti muziejinei veiklai“ − džiaugėsi Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė.
Renovuotoje J. Gižo etnografinėje sodyboje didesnių eksplotacinių problemų nėra, bet naujausiam objektui – 15 metrų apžvalgos bokštui reikalinga smulki infrastruktūra (nuorodos, dviračių stovai ir pan.). Savivaldybės taryba skyrė lėšų muziejui ir netrukus bus sprendžiama dėl konkrečių priemonių reikalingumo, vykdomi viešieji pirkimai.
Dreverna ir jos prieplauka visą vasarą, o ypač savaitgaliais sulaukia labai daug lankytojų, kurie nepraleidžia progos užlipti į bokštelį, pasigėrėti marių vaizdais. Jei Drevernos prieplauką dar išradingiau išnaudotų prekybininkai ir jei čia atsirastų vietos ir paplūdimiui įrengti, lankytojų būtų dar daugiau ir dėl to tik išloštų muziejus. Galbūt kokie nors eksponatai galėtų bent dalį laiko būti eksponuojami ir prie apžvalgos bokštelio.
Atsinaujinimo viltimi gyvena ir I. Simonaitytės memorialinis muziejus. Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasidžiaugė, kad šiuo metu kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ruošiama paraiška projektiniam restauracijos finansavimui gauti. Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės vasarnamiui Priekulėje suteiktas paveldo objekto statusas, todėl finansavimo tikimasi iš Kultūros paveldo departamento kuruojamų programų. Apsilankymo metu mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pritarė, kad būtina aktyviai ieškoti finansinių šaltinių šiam pastatui sutvarkyti. „Kultūros paveldo departamento atstovai turėtų būti suinteresuoti finansuoti šią restauraciją, nes iki šiol regioninės reikšmės kultūros paveldo objektui nesulaukta jokios finansinės paramos iš valstybės. O juk Ieva Simonaitytė neeilinė Lietuvos kultūros asmenybė, − sakė mero pavaduotoja R. Cirtautaitė, − jos kūrybą verta propaguoti rengiant skaitymus muziejuje, rengti daugiau ir kitų rašytojų vakarų, tačiau tam reikalinga atnaujinta aplinka.“
