9 gegužės, 2016

Donoro širdis vilniečio krūtinėje plaka jau 18 metų

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, minintis įstaigos veiklos 20-metį, tęsia šiai progai skirtą straipsnių ciklą. Šį kartą – pasakojimas apie 68 metų vilnietį Antaną Sigitą Pečiukaitį, su donoro širdimi krūtinėje gyvenantį jau daugiau kaip 18 metų. Šiuo metu tai yra ilgiausiai Lietuvoje po širdies transplantacijos gyvenantis žmogus.

Vyras, kuriam širdis buvo persodinta 1997-ųjų rudenį, džiaugiasi neturintis jokių sveikatos problemų ir į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas dukart per metus atvažiuojantis tiktai todėl, kad reikia – išsirašyti vaistų, pasirodyti gydytojams. „Jau beveik devyniolika metų – nei jokios slogos, nei gripo“, – stipria sveikata džiaugiasi Antanas.

Maždaug prieš septynerius metus Antanas atrado savąjį sveikatos ir ištvermės receptą – kasdien bet kokiu oru prie Antavilių gyvenantis vyriškis, pasiramsčiuodamas šiaurietiško ėjimo lazdomis, miškais ir Antavilių apylinkėmis nukulniuoja po 10-15 kilometrų. „Vakar trylika kilometrų nuėjau, o šiandien – tiktai vienuolika, nes vėjas“, – lyg teisindamasis, kad įveikė „tik“ 11 kilometrų, sako Antanas.

Šiaurietiško ėjimo lazdas jis vasaromis vežasi ir į Palangą, kur išbūna po mėnesį. Su lazdomis, kaip sako, dažniausiai „gastroliuoja“ vienas, nes žmona šitaip vaikščioti nelabai mėgsta – jai geriau tvarkyti sode pastatyto namo aplinką, šienauti veją. „Kol vaikščiojau be lazdų, einant labai sutindavo rankos. Pamėginau eiti pasiremdamas lazdomis – tiko ir patiko“, – pasakoja Antanas.

Toli gražu ne visada Antanas buvo toks sveikas ir guvus. Ilgus metus Antanas dirbo keleivinių autobusų vairuotoju – keleivius vežiodavo ir po miestus, kur tuo metu gyveno – Šakius, Kelmę, ir tolimaisiais reisais. Kai šeima atsikraustė gyventi į Vilnių, Antanui pabodo varginantis vairuotojo darbas, prasidedantis tai anksti ryte, tai vakare. Todėl vairą iškeitė į ramesnį darbą gamykloje.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius prasidėjo problemos su širdimi: ištiko infarktas. Buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Maža to, gydytojai tąkart Antanui aptiko ir įgimtą širdies ydą. Kai sava širdis palaipsniui nusilpo, gydytojai įrašė Antaną į širdies persodinimo laukiančių recipientų sąrašą.

Savojo širdies donoro Antanas sulaukė tik iš trečiojo karto, nors dukart dėl galimos transplantacijos ne tik kad buvo iškviestas į ligoninę – operacinėje jam jau buvo atverta krūtinės ląsta, į kurią tuoj tuoj turėjo atgulti donoro širdis. Deja, abu kartus paskutinę akimirką paaiškėdavo, kad donoro širdies persodinti nebegalima. Pjūvį gydytojai vėl užsiūdavo ir išleisdavo Antaną namo. Beje, antrai nesėkmingai operacijai vyras į ligoninę buvo iškviestas praėjus vos savaitei po pirmosios irgi nesėkme pasibaigusios operacijos.

„Tada profesorius Vytautas Sirvydis pasakė: „Gana. Pridarėme bėdų, todėl dabar taip nebeskubėsime – lauksime jauno, stipraus donoro širdies“, – garsaus gydytojo žodžius prisimena Antanas.

Tokia širdis atsirado po metų – 1997 rudenį. Apie savąjį donorą Antanas žino tiek, kad tai buvo jaunas vaikinas, ir skaičiuoja, kiek dabar jam būtų metų.

Beje, su jauno donoro širdimi krūtinėje gyvenantis Antanas ir jo šeima irgi patyrė ypatingai žiaurų likimo smūgį. Kai po Antano širdies transplantacijos buvo praėję vos ketveri metai, avarijoje žuvo 25 metų jaunėlis sūnus. Netekties prislėgti artimieji nedvejodami žuvusiojo organus paaukojo donorystei.

Ar tokiam kilniam žingsniui įtakos turėjo tai, kad paties Antano gyvybę kadaise išgelbėjo donoro širdis? „Ne, tikrai ne. Seniai, dar po mane ištikusio infarkto, visi susėdę pakalbėjome ir sutarėme: jei kas nors atsitiktų, reikia organus atiduoti donorystei. Visi šeimoje tai žinojo“, – lemtingą pokalbį su artimaisiais prisimena Antanas.

Keistas sutapimas, tačiau Antanas nuo vaikystės bendravo ir mokėsi vienoje mokykloje su Januaru Matučiu – alytiškiu, kuriam 1996 metų rudenį, irgi lapkritį, tik metais anksčiau, nei Antanui, buvo persodinta donoro širdis. Vaikystės draugai bendraudavo ir po transplantacijų – juk bendros kalbos turėdavo dar daugiau. J.Matutis mirė sulaukęs 59 metų, su donoro širdimi išgyvenęs 11 metų ir 1 mėnesį.

Antanas žino, kad šiuo metu būtent jis Lietuvoje ilgiausiai gyvena su persodinta donoro širdimi, bet šio fakto ypatingai nesureikšmina: „Geriau pakalbinkite mane, kai 20 metų būsiu išgyvenęs“.


31 kovo, 2025

Praradus dantis ar susidūrus su jų pažeidimais, kokybiškas protezavimas tampa ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei gyvenimo kokybės klausimu. […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Sveiki, stiprūs ir greitai augantys plaukai – daugelio moterų (ir ne tik)  siekiamybė. Tačiau norint pasiekti šį tikslą, būtina derinti […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

Nuotr. Michael Eich
25 kovo, 2025

Kovo 19 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) vyko iškilminga Europos metų medžio konkurso apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

12 kovo, 2025

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose […]

vrsa.lt nuotr.
11 kovo, 2025

Kovo 10 d. Rudaminos kultūros centre vyko konferencija-diskusija „35 metai laisvėje – saugumas ir visuomenės atsparumas“, skirta aptarti vidinio saugumo […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

9 kovo, 2025

Vilniuje prie Baltarusijos ambasados sekmadienio vidurdienį kelios dešimtys žmonių protestavo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą opozicijos atstovų įkalinimą ir kankinimą […]

9 kovo, 2025

Siekdama išsaugoti į UNESCO paveldą įtrauktus sostinėje esančius objektus, Vilniaus valdžia jų tvarkymui skirs 8 mln. eurų. Dar 1,6 mln. […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

5 kovo, 2025

Prienų globos namuose įvyko pirmąjį kartą bendrosios praktikos slaugytojams (visų specializacijų), slaugytojų padėjėjams, socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, […]

4 kovo, 2025

Klaipėdoje bus įkurti nauji globos namai senyvo amžiaus asmenims. Kaip pranešė savivaldybė, socialinės infrastruktūros objektą numatyta įkurti Melnragėje.  Skelbiama, kad […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

3 kovo, 2025

Klaipėdoje ugniagesiai ir policija daugiabučio kieme stūmė automobilį, kad galėtų užgesinti 8 namo aukšte kilusį gaisrą, o pačią ugnį malšino […]

Regionų naujienos