Donorystės ir transplantacijos procesas: daug pagalbos rankų vienai gyvybei gelbėti

20-oji Europos ir 14-oji pasaulio organų donorystės ir transplantacijos diena šiemet Lietuvoje paminėta neįprastai – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ši vieta pasirinkta, nes būtent oro uostas sujungia valstybes, kai gelbstima žmogaus gyvybė organų ar kaulų čiulpų donorystės dėka.  Oro uostas – dar viena nematoma ir simbolinė donorystės ir transplantacijos vieta, kuri parodo, kad pasaulis yra atviras galimybėms suteikti pagalbą – oro kelias sujungia tolimiausius kraštus.

Galimybė susipažinti su nematomu darbu

Renginyje „Organų donorystė: daug pagalbos rankų vienai gyvybei gelbėti“ buvo pristatytas donorystės procesas – kaip jis organizuojamas ir koordinuojamas, kai į šį procesą įtraukiamos ir  kitos – nemedicininės – tarnybos. Šis renginys skirtas supažindinti žmones su realiame gyvenime vykstančiu darbu, kuris yra dažniausiai nematomas arba matomas fragmentiškai. Čia dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnių pilotai, policijos ekipažai, gydytojai, ruošiantys donorus, koordinatoriai, organizuojantys procesą, pacientai, gyvenantys transplantacijų dėka, kuriems donorų organai buvo atgabenti oro keliu. Renginyje buvo atliktas parodomasis organo perdavimas orlaivių pilotams – taip, kaip tokios procedūros vyksta realybėje.

Nacionalinis transplantacijos biuras, nuoširdžiai dėkodamas visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams, uždegė keturias simbolines atminties žvakutes tiems, kurių jau nėra – mirusiems donorams, gydytojams, recipientams, pareigūnams – ir pagerbė juos tylos minute.

Pasak laikinosios Nacionalinio transplantacijos biuro vadovės Audronės Būziuvienės, kai matome po transplantacijos pasveikusius žmones, dažnai nė nesusimąstome, kiek įvairių profesijų specialistų ir pareigūnų rankų prisideda, kad žmogui būtų suteikta viltis pasveikti. Minėdami organų donorystės dieną, siūlome pažvelgti į visuomenei nematomą donorystės pusę – kaip organizuojamas donorystės proceso dalyvių darbas: kaip parengiamas organų eksplantacijos planas, kaip organizuojami skrydžiai chirurgų brigadų, kaip derinami greitosios pagalbos automobilių, policijos ekipažų atvykimo laikai, kaip surenkama medicininė donorų ir recipientų informacija. O juk viskas turi būti suorganizuota ir suplanuota per labai trumpą laiką! Visą donorystės procesą koordinuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, vieno koordinavimo metu, trunkančio dvylika valandų, telefonu su kitais proceso dalyviais prakalbantis apie 5 valandas!

Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys teigė, kad nors oro uostas yra tik viena iš organų transplantacijos kelio stotelių, jį galima vadinti vartais į visą tolimesnį procesą. „Mes, kaip ir medikai, dirbame 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę – tam, kad mūsų keleiviai galėtų susitikti su savo artimaisiais. Prisidėdami prie organų donorystės, įgyvendiname dar vieną misiją – padedame išsaugoti gyvybes. Tiesa, svarbiausios oro uosto procedūros keleiviams lieka nematomos. Jie gali net ir nesužinoti, kad kol laukė savojo skrydžio, mes priėmėme sraigtasparnį, skraidinusį donoro širdį. Arba – kad lėktuve šalia jų sėdi žmogus, skraidinantis ypatingą bagažą – kaulų čiulpus. Džiaugiamės, kad galime būti šio proceso dalimi.”

LSMUL KK transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad donorystės procesą koordinuojantys specialistai visada jaučia didelę atsakomybę, o ypatingai – kai tenka koordinuoti tarptautinį procesą, kai pajungiami ir orlaivių pilotai, kitos tarnybos.

VUL SK Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja Dalia Aleknienė tvirtino, kad kartais donorystės procesas primena įtempto siužeto veiksmo filmą – ypač, kai į orą keliami sraigtasparniai. „Tačiau iš tiesų darbas būna įprastas, kaip kasdien – gydytojai visuomet dirba, jausdami tą pačią didžiulę atsakomybę“, – sakė D.Aleknienė.

Kaulų čiulpai gabenami tik oro keliu

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė, Negiminingų donorų paieškos ir stebėsenos poskyrio-Lietuvos nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorė Rita Čekauskienė sakė, kad kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) ir organų donorystė turi labai aiškių skirtumų, nors šias donorystės rūšis vienija žmogaus altruizmas ir dovanojimas. Kaulų čiulpų donorystė – tik gyvoji ir donoro ieškoma labai tikslingai – konkrečiam sergančiam pacientui. Paieška vyksta Lietuvos ir pasaulio registrų duomenų bazėje – tinkamo donoro ieškoma pagal donorų kraujo tyrimų duomenis. Oro kelias – vienintelis, kuriuo kaulų čiulpai iš užsienio šalių gabenami mūsų šalies pacientams.

Policijos ekipažai visada kviečiami, kai reikia lydėti greitosios pagalbos automobilį, į transplantacijos centrą vežantį gydytojus transplantologus ir donoro organus. Policininkai visada yra punktualūs, jų dėka transporto spūstys prasiskiria, todėl greitosios pagalbos automobiliui lengviau įveikti užsikimšusias gatves. Renginyje dalyvavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis sako, kad pareigūnai jaučia didelę atsakomybę lydėdami greitosios pagalbos automobilį: „Ką greitoji gabena, mes nežinome, bet jei pagalbos prašo Nacionalinis transplantacijos biuras, tai suprantame, kad bus vežamas ypatingas krovinys – donoro organai“.

Kai donoro organai iš donorinių ligoninių vežami greitosios pagalbos automobiliu į transplantacijos centrą Kaune arba Vilniuje, į palydas įsijungia ne tik sostinės, bet ir kitų savivaldybių patruliai. Yra buvę, kad lydėdami greitosios pagalbos automobilį, pasikeitė 7 savivaldybių policijos ekipažai.

Sraigtasparnių pilotai visada atsakingai, operatyviai atsiliepia į pagalbos prašymą, kai organą reikia gabenti oro keliu. Tačiau savo darbo nelaiko žygdarbiu, o renginio metu pamatę išgelbėtus žmones, sakė, jog tai yra akivaizdus jų darbo įrodymas.

Pacientai, kuriems organai ir kaulų čiulpai atkeliavo oro keliu

Renginyje dalyvavo 5 recipientai, kuriems organai ir kaulų čiulpai buvo atgabenti oro keliu.

Česlovas Vonžadas, dvejus metus gyvenantis po kepenų transplantacijos, pasakojo, kad kepenų ligą sukėlęs hepatitas C buvo atrastas atliekant tyrimus, kai buvo planuojama chirurginė operacija, visiškai nesusijusi su kepenimis. Kai paaiškėjo, kad pagydyti nepavyks ir vienintelis gydymo būdas – kepenų transplantacija, Č. Vonžadas optimizmo neturėjo nė lašo, negalvojo, kad pavyks sulaukti donoro: „Gydytojai paaiškino, kad transplantacijos laukiančiųjų sąraše gali tekti būti ir metus, ir kelerius, kad atsiradus donorui, visada yra tikrinama, kam geriausiai tinka tos kepenys ir kurio ligonio sveikatos būklė prastesnė. Todėl maniau, kad šansų sulaukti – labai maža. Bet taip atsitiko, kad po įrašymo į laukiančiųjų sąrašą kvietimo atvykti į transplantaciją sulaukiau jau po dviejų savaičių“.  Ponas Česlovas yra dėkingas, kad visą laiką šalia jo buvo žmona, kuri palaikė, užjautė ir guodė.

Jaroslav Martusevič su donoro širdimi gyvena 4 metus. Jauno vyro širdis pradėjo „streikuoti“ po persirgto gripo: „Ėjau į darbą karščiuodamas ir nė nepagalvojau, kad gripas gali taip paveikti širdį. Kai po ligos dėl skaudančio šono kreipiausi į gydytojus, galvojau, gal su plaučiais kažkas negerai. O jie sako – ne plaučiai nesveiki, o širdis labai išsiplėtusi, jos veikla tesudaro 25 procentus“. Neužmiršta gydytojų  žodžių, kad ir 25 metų sulaukusiems vyrams reikia užrašyti kardiogramą – toks tyrimas būtų parodęs sutrikimus ir pradžioje medikamentai būtų pagelbėję: „Kai aš kreipiausi į gydytojus, buvo jau per vėlu – gyvybę galėjo išgelbėti tik širdies transplantacija. Sunkiausia buvo padėti parašą, kad sutinku su tokiu gydymu… O kai jau atsirado donoras, tai nebijojau. Užmigdė. Nubudau. Žiūriu – jau po visko. Dabar gyvenu gerai. Su žmona auginame sūnų“.

Pranas Staliulionis dėl širdies transplantacijos  „dėkingas“… erkei: „Medikai ilgai ieškojo siaubingų negalavimų priežasties. Kai paaiškėjo, kad dėl jų kalta erkė, širdis jau buvo labai nusilpusi. Labai bijojau dirbtinės širdies, bet slaugytojos puikiai atliko psichologių darbą – drąsino ir nuramino. Vėliau su ta dirbtina širdimi ūkininkaudamas ir traktoriumi važinėjau“. Kai paskambino gydytoja ir pasakė, kad yra širdies donoras, P.Staliulionis sako sėdęs į mašiną ir pats išvažiavęs į Vilnių: „Važiuojant suėmė toks graudumas, paverkiau pats vienas. Tada isteriškai pasijuokiau. Ir – emocijos nurimo, nebebijojau nieko“. Po transplantacijos gyvena jau trejus  metus.

Audronė Tutlienė po inksto transplantacijos gyvena jau penkiolika metų. Įdomu tai, kad donoro organas iš Vokietijos jai buvo atgabentas… reisiniu lėktuvu. „Gyvenu puikiai – esu darbinga, veikli ir energinga“, – galimybe gyventI visavertį gyvenimą po transplantacijos džiaugiasi moteris.

Aistei Strelčiūnei kaulų čiulpų transplantacija buvo atlikta prieš 8 metus: „Dėl ūminės leukemijos gydymas chemoterapija buvo pradėtas nedelsiant, tačiau jau tada žinojau, kad be kaulų čiulpų transplantacijos išgyventi  neturiu galimybės. Kadangi sesuo kaip kaulų čiulpų donorė netiko, buvo pradėta donoro paieška Lietuvos ir pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registruose, o kelias iki transplantacijos buvo sunkus ir varginantis. Dar ir dabar pagalvoju, kaip ypatinga yra tai, jog nepažįstamasis iš Vokietijos pasidalijo savo kaulų čiulpais su manimi ir grąžino man sveikatą, galimybę džiaugtis gyvenimu, dirbti. Tai – stebuklas, už kurį esu dėkinga kiekvieną dieną ir būsiu dėkinga visą gyvenimą. Žinau, jog jo vardas – Robert ir jis yra mano herojus, nes gyvenu gyvenimą, kurį jis man dovanojo.“

Renginio dieną iš Lenkijos į Vilniaus oro uostą buvo atgabenti kaulų čiulpai mūsų šalyje gydomam recipientui.

Nacionalinis transplantacijos biuras nuoširdžiai sveikina visus donorystės ir transplantacijos proceso dalyvius – gydytojus ir slaugytojas, laboratorijų specialistus, pilotus, policininkus, greitųjų automobilių vairuotojus. Pacientams ir jų šeimoms linkime kantrybės, stiprybės ir vilties, kad jiems pavyks sulaukti donoro organo.

Kodėl dažniausiai gabenama širdis ir kaulų čiulpai? Sraigtasparniai pasitelkiami, kai reikia donoro širdį iš donorinės ligoninės atgabenti į transplantacijos centrą. Širdis  naujoje krūtinėje ji turi pradėti plakti greičiau nei per 5 valandas – toks yra vadinamasis širdies šaltosios išemijos laikas. Oro kelias gerokai sutrumpina šį laiką. Kaulų čiulpai dažniausiai atgabenami iš užsienio šalių, todėl oro kelias yra vienintelis jiems atsigabenti.

Statistika

Skrydžiai:

2017 m. oro keliu ląstelės ir donorų organai buvo gabenti 49 kartus:

14 kartų buvo gabenti donorų organai: 10 kartų organai buvo išvežti iš Lietuvos (4 skrydžiai iš Vilniaus oro uosto ir 6 – iš Kauno oro uosto), 3 kartus organai pargabenti iš Latvijos, 1 kartą donoro organas keliavo Lietuvoje. 3 kartus skrydžiams kilo KOP,  vieną kartą – VSAT sraigtasparniai.

35 kartus buvo gabentos kamieninės kraujodaros ląstelės (kaulų čiulpai): 4 kartus jos buvo išvežtos iš Lietuvos, 31 kartą įvežtos į Lietuvą.

2018 m. oro keliu ląstelės ir donorų organai buvo gabenti 41 kartą:

7 kartus buvo gabenti donorų organai: 5 kartus organai buvo išvežti iš Lietuvos (2 skrydžiai iš Vilniaus oro uosto ir 3 – iš Kauno oro uosto), 2 kartus donorų organai keliavo Lietuvoje. VSAT ir KOP sraigtasparniai skrido po vieną kartą.

34 kartus buvo gabentos kamieninės kraujodaros ląstelės: 1 kartą jos buvo išvežtos iš Lietuvos, 33 kartus – įvežtos į Lietuvą. Visais atvejais skrydžiai vyko reisiniais lėktuvais iš Vilniaus oro uosto.

Donoro kortelės

Iš viso Lietuvoje yra išduotos 27 856 donoro kortelės. Šiemet išduotos 2007 donoro kortelės.

Laukia transplantacijos

Donorų audinių ir organų transplantacijos laukia 388 recipientai, kaulų čiulpų – 86 recipientai. Laukiančiųjų sąraše – 30 vaikų.

Atlikta transplantacijų

Šiemet atlikta 261 transplantacija: 67 – inksto (58 – iš mirusio donoro ir 9 – iš gyvo), 15 – kepenų, 7 – širdies, 33 – ragenos, 139 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.