Dr. A. Kiškienė: Šiuolaikinis verslumas – daug romantikos ir per mažai užsispyrimo
Šiais laikais būti verslininku tampa tiesiog madinga – verslininkas yra tarsi roko žvaigždė ir populiariosios kultūros dalis, teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Anot verslumo ir inovacijų ekspertės, šiandien jaunimas verslo kūrimo procesą mato tarsi per rožinius akinius ir dažnai neįvertina situacijos realiai. O pirmoji nesėkmė tampa priežastimi viską mesti ir nuleisti rankas.
Lietuvoje jaunimas turi didesnį norą pradėti savo verslą negu vyresni respondentai (iki 35 metų – 88 proc. 35-49 m., 50 ir daugiau metų – atitinkamai 79 ir 78 proc.), rodo pernai atliktas AGER (angl. Amway Global Entrepreneurship Report) tyrimas. Kas lemia teigiamą jaunimo požiūrį?
Manau, kad jaunimas daugeliu atveju yra šiek tiek „užpumpuotas“ verslumo idėja. Viešoje erdvėje mes nuolat girdime daugybę sėkmės istorijų iš viso pasaulio. Žmonės, sukūrę milijoninius verslus ir didžiules įmones, dalinasi patirtimi ir yra pristatomi kaip roko žvaigždės. Teigiama, kad verslininkas yra ne šiaip eilinis darbuotojas, bet kažkas įspūdingo. Ši istorija – sėkmingas entrepreneris – tampa populiariosios kultūros dalimi. Žinoma, tai nėra neigiamas aspektas, nes verslumas yra būtinas dalykas, jį skatinti reikia. Tačiau būtent populiarioji kultūra daro meškos paslaugą ir „romantizuoja“ patį verslo kūrimo procesą, kuris piešiamas rožinėmis spalvomis, dažnai pamirštant papasakoti apie nesėkmes. Juk daugybė žmonių, kurie sukūrė savo verslą, padarė tai tikrai ne iš pirmo karto. Tos dalies man šiek tiek pritrūksta verslumo paveiksle Lietuvoje.
Kaip amžius lemia norą pradėti verslą? Ar toks požiūris labiau būdingas jaunimui?
Kai klausiu jaunų žmonių, kodėl jie norėtų pradėti verslą, daugelis atsako, kad taip jie galės skirti daugiau laiko poilsiui, asmeninį gyvenimą ir laisvalaikį galės geriau derinti su darbu, dirbs kūrybišką, nenuobodų darbą, galės išreikšti save ir t.t. Tokį požiūrį atskleidžia ir minėtieji tyrimai, pvz., AGER tyrimas parodė, kad Lietuvoje amžius turi įtakos patrauklumo veiksniams pradėti savo verslą: saviraiška yra daug svarbesnė respondentams iki 35 metų (52 proc.) negu 35-49 metų ir vyresnių nei 50 m. respondentams (atitinkamai 29 ir 32 proc.). Šie duomenys rodo, kad mes gyvename lūžio laikotarpyje, kuriame karjera suprantama laisviau: ji svarbi ne tik norint turėti finansinį stabilumą, bet ir siekiant realizuoti save. Daugelis galvoja, kad verslo kūrimas yra tik „įdomus darbas“, „laisvė“ ir savirealizacija. Deja, dažnai pamirštama, kad kurti verslą, ypač jo pradžioje, yra sudėtingiau, nei būti samdomu darbuotoju – tai daug pastangų, ryžto, užsispyrimo, ilgų darbo valandų reikalaujanti veikla. Entrepreneris darbo valandų neskaičiuoja ir dirba visada – t.y. nuolatos galvoja apie verslo galimybes, problemas ir naujas idėjas.
AGER duomenimis, Lietuvos gyventojai iki 35 m. teigė turintys didesnį potencialą verslininkystei, nei vyresni apklaustieji (pavyzdžiui, iki 35 m. – 61 proc., o virš 50 m. – 32 proc.). Kodėl jaunesni žmonės potencialo turi daugiau?
Vyresnė karta Lietuvoje verslą suvokia kaip tiesiog darbą, kurį dažnu atveju pradėjo iš reikalo, nes tai buvo galimybė išgyventi, pasididinti pajamas. Todėl manau, kad vyresni žmonės iš tikrųjų turi daugiau patirties ir jų rizikos suvokimas yra labiau išreikštas ir pagrįstas. Jie supranta, ką reiškia kurti verslą, kad verslas – tai nėra savaime susikuriantis dalykas. Jeigu tu investuoji laiko ir pinigų, tu juos gali prarasti. Jaunimas šią riziką įvertina nepakankamai. Dėl to jaunimo potencialas, ar tiksliau nuomonė apie tai, kad jie galėtų kurti verslą – teigiama. Tačiau geri norai ir palanki startinė pozicija dar nereiškia realių rezultatų. Panašu, kad jaunimas „daug kalba“ apie verslą, remia verslumą, žavisi versliais žmonėmis, bet žymiai mažesnė dalis ryžtasi patys kurti verslą. Net ir minėtasis AGER verslumo tyrimas rodo, jog atotrūkis tarp norinčių ir turinčių verslą – didžiulis. 48 proc. lietuvių įsivaizduoja save pradedant verslą, tačiau iš tikrųjų jį turi vos 13 proc. respondentų.
Kaip manote, ar galėtų verslumas išspręsti vis dar aktualią nedarbo problemą?
Žinoma, tik verslas gali išspręsti nedarbo problemas ir mes turime skatinti verslumą. Visi supranta, kad verslas kuria naujas darbo vietas: kuo daugiau turėsime verslo, naujų įmonių, tuo bus geriau. Tačiau yra ir kita medalio pusė: inovatyvus, kūrybingas verslas nereiškia garantuotos sėkmės. Naivu tikėtis, jog vien teigiamo požiūrio į verslumą užteks, kad jaunimas imtų ir prikurtų daugybę sėkmingų verslų ir taip išspręstų jaunimo nedarbo problemą. Priminsiu, kad verslas kuriasi ir žlunga, vėl kuriasi ir vėl žlunga. Išgyvena iš dešimties vienas ir tas vienas tampa sėkmingas, prisideda prie ekonomikos, sukuria naujų darbo vietų. Svarbu nepamiršti, kad reikia skatinti ne tik „pirmąjį“ verslumą, bet ir tą „antrąjį“, kai po nesėkmės bandai vėl kurti verslą. Dalis žmonių pabandė ir jiems nepavyko – jie turėtų sugrįžti ir kurti vėl. Reikia skatinti ryžtą ir užsispyrimą, kuris neleistų pasiduoti, ir į nesėkmes žiūrėti kaip į natūralų procesą.
Darbo biržos duomenimis, 2016 m. pirm. pusmetyje iš darbo ieškančių jaunuolių 2,4 proc. įsteigė savo verslą (pasinaudojo „Savarankiško užimtumo rėmimo“ priemone). Tai yra 0,3 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (2,1 proc.). Tad verslus kuriančio jaunimo skaičius Lietuvoje nežymiai didėja. Kodėl taip yra?
Šias laikais dirbti sau galima įvairiomis formomis: šiuolaikinė komunikacinė aplinka, reklamos galimybės ir socialiniai tinklai palengvina galimybes pasiekti vartotoją. Tai taip pat skatina jaunimą imtis verslo. Be to, šiuolaikinės organizacijos gali būti virtualios, jų komandos nariai gali dirbti skirtinguose miestuose ar pasaulio šalyse. Visi šie dalykai sumažina reikiamų pradinių investicijų kiekį, padeda atsisakyti papildomų kaštų ir palengvina verslo kūrimo pradžią. Jaunas žmogus mato, kad verslui pradėti nereikia skolintis milijonų ir įkeisti visą nekilnojamą tėvų turtą. Šiuolaikinė verslo kūrimo samprata pasikeitė iš esmės: nebe investicijos, bet kūrybiškumas, žinios ir darbštumas tampa pagrindine „valiuta“. Šiandien reikia būti tikrai kūrybingu, inovatyviu, gebėti pažinti savo vartotoją bei analizuoti ir suprasti didžiulius kiekius informacijos, kuri yra prieinama dėl modernių verslui sukurtų įrankių ir komunikacijos priemonių. Reikia įvairialypių gebėjimų ir tam tikrais atvejais, tai gali būti ne mažesnis barjeras nei pinigai.
Kaip piešiate jauno verslininko ateitį Lietuvoje?
Remdamasi patirtimi, sakyčiau, kad jaunas verslininkas Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau tampa kūrybiškas ir kupinas idėjų. Mūsų jauni verslininkai neatsilieka nuo pasaulinių jaunųjų verslininkų savo idėjų kokybe. Todėl nemanau, kad mes esame nors kiek prastesni už kitus. Mes jau suprantame, kad verslumas yra svarbus ir būtinas visuomenėje, tuo beveik niekas neabejoja. Tačiau mums reikėtų nepamiršti ir ryžto, užsispyrimo ir darbštumo, nes verslas yra sunkus darbas, kuris nebūtinai pavyksta iš pirmo karto. O nesėkmė yra natūralus verslo kūrimo procesas, su kuriuo susiduria daugelis net ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų.
