Draudžiami pirkiniai iš užsienio: į ką atkreipti dėmesį renkantis lauktuves?
Grįžtant iš užsienio šalių visuomet norisi giminaičius ar draugus pradžiuginti lauktuvėmis, o dažniausiai – tuo, ko Lietuvoje nerasi. Taip į lagaminus bei kuprines keliauja maisto produktai, kriauklės ar egzotiška kosmetika. Tačiau neretai gražūs norai savo kelionę užbaigia nė nepatekę į lėktuvą dėl galiojančių draudimų į šalį įvežamiems daiktams. Tad su kokiomis lauktuvėmis verčiau nerizikuoti?
Draudžia išsivežti unikalius suvenyrus
Nors namo parsivežta kriauklė ar koralas atrodo tarsi keblumų nekeliantys kelionės prisiminimai, tikėtina, kad iš tolimesnių valstybių jų pasiimti jums neleis. Paplūdimiais garsėjančiose šalyse, tokiose kaip Bermudai ar Filipinai, draudžiama imti tam tikro tipo ar netgi visas kriaukles. Kai kur draudimas ir dar griežtesnis – „indelio Havajų“ parsivežti nepavyks, nes iš šių paplūdimių draudžiama imti smėlį.
Žinoma, jei su šiais suvenyrais vyksite iš kitos Europos šalies, tikimybė jų netekti – maža. Tačiau tai nereiškia, kad kriauklės bus tobula dovana – tyrimai rodo, kad jų išnešimas iš paplūdimio kenkia vietinei ekosistemai, tad daugybė paplūdimių prašo jų neimti, net jei ne visada gali entuziastus sustabdyti.
Grįžtant iš tolimųjų šalių derėtų gerai pasidomėti gyvūnų bei augalų pervežimu – beveik neabejotina, kad juos pasiimti bus draudžiama dėl galimos žalos kitos šalies gamtai. Apie unikalias dovanas keliautojai svajoja ir būdami miestuose – tuomet bandoma parsivežti, pavyzdžiui, senamiesčio plytelės gabaliuką.
Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės, prieš vykstant svetur, o ypač – į tolimesnes, egzotiškas šalis – pravartu pasidomėti vietinėmis taisyklėmis. Kai kurie mums įprasti veiksmai čia gali būti ne tik neleistini, bet ir traktuotini kaip įžeidimas vietinei kultūrai.
„Be viešosios tvarkos nurodymų, daug kur galioja gana griežti gamtos ir kultūrinio paveldo išsaugojimo reikalavimai. Todėl kai kurie nedideli, unikalūs suvenyrai gali likti oro uoste, o už juos – gali tekti sumokėti ir baudą. Tai ypač dažna situacija grįžtant iš tokių šalių, kaip Tailandas ar Egiptas, kur atvyksta tūkstančiai turistų ir valstybė yra priversta imtis papildomų apsaugos priemonių“, – teigia A. Jusė.
Painūs kosmetikos ir tabako klausimai
Į Europos Sąjungos šalis negalima įsivežti ne tik daugelio augalų ir gyvūnų, bet ir jų gaminių. Pavyzdžiui, tradicinės rytų medicinos preparatuose kartais randama nykstančių rūšių augalų, taigi – parsigabenti į Lietuvą juos draudžiama. Tas pats galioja ir retų rūšių galanterijos gaminiams ar kailiniams.
Dažniausiai panašius produktus į Lietuvą bandantys įsivežti keliautojai net nesusimąsto, kad apribojimai gali galioti net kosmetikos prekėms. Prieš jas įsigyjant, reikėtų perskaityti produkto sudėtį ir įsitikinti, jog jame nenaudojamos neleistinos medžiagos. Visgi, jei kosmetiką pirksite oro uoste ar didesnėse prekybos vietose, tikimybė, kad gausite produktų, kurių pervežti neleidžiama, bus itin maža.
Pervežamų daiktų kiekis, skrendant iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą, nėra ribojamas. Tačiau šie daiktai privalo būti skirti asmeninėms reikmėms, o ne pardavimui. Todėl visoje Europoje su savimi neleistina vežtis daugiau nei 800 cigarečių ar 10 litrų stipriųjų gėrimų. Visgi, tai tik aukščiausia galima riba – dalis ES šalių yra nustačiusios ir dar didesnius apribojimus. Pavyzdžiui, keliaujant Lietuvoje sausumos ar jūrų transportu tabakui taikomas griežtesnis kieko apribojimas, nei skrendant lėktuvu.
Dažniausios problemos – dėl maisto
Gamtines ir kultūros paveldo lauktuves populiarumu lenkia iš kelionių namo gabenamas maistas ir gėrimai. Neretai keliautojai pamiršta, kad 100 ml riba galioja ne tik higienos priemonėms, bet ir namo rankiniame bagaže gabenamiems skysčiams. Šitaip suklydę baudos išvengtumėte, tačiau su prekėmis tektų atsisveikinti.
„Maisto produktų vežtis neleidžiama tik retais atvejais, tačiau būtent jie sukelia daugiausiai problemų – keleiviai žino, kad tai leidžiama, tad bando parsivežti vietinius produktus, kurie netinkami laikyti lagaminuose, juo labiau – ilgą laiką. Gana dažnai maisto produktai namus pasiekia nebevalgomi, o lagaminuose esantys daiktai – sugadinami“, – komentuoja A. Jusė.
Visgi, anot jos, visų kelionės metu dėl daiktų kylančių nesusipratimų nuspėti tiesiog neįmanoma. Pakanka prisiminti šių metų pavasarį Vilniaus oro uoste nutikusią situaciją, kai kilo sąmyšis dėl keleivio bagaže rastos granatos, kuri, pasirodo, tebuvo meno kūrinys.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
