Druskininkams projektuojama medinių konstrukcijų meno mokykla

Besiplečianti M. K. Čiurlionio meno mokykla Druskininkuose pasirengusi dideliems pokyčiams. Dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas 9“ savivaldybė tikisi naujo pastato idėjų, kuriame vietos atsirastų įvairių vaizduojamosios dailės sričių mokymams, patalpų, skirtų ne tik edukacinėms veikloms, bet ir parodoms bei įvairaus pobūdžio renginiams organizuoti. Modernios meno mokyklos architektūrinius pasiūlymus rengti ėmėsi Kauno technologijų universiteto ketvirto kurso studentas Tautvydas Zykevičius.

Jautri, kūrybai palanki teritorija patraukė architektūros studento akį dėl įžvelgiamų perspektyvų. „Tai labai graži, perspektyvi, daug potencialo kūrybai turinti teritorija, – sako T. Zykevičius. – Siekiama sukurti daugiafunkcės dailės mokyklos, o kartu ir vidaus / išorės viešąsias erdves. Pastatas turi būti traukiantis užeiti. Kol vaikai kuria, aplinkiniai ir svečiai gali matyti jų dar nebaigtus ir jau pabaigtus darbus. Tai – „open-space“ konceptas. Kaip garsiuose restoranuose klientai mato, kaip gaminamas jų maistas, čia svečiai ar vaikų tėvai mato, kaip vaikai yra pasinėrę į kūrybinį procesą.“

Ne pirmą kartą projekte „Išmanusis miestas“ dalyvaujantis T. Zykevičius šioje teritorijoje siekia parengti kuo realistiškesnių darnumo principų besilaikančius projektinius pasiūlymus Druskininkų miestui, o jo didžiausias lūkestis, kad pasiūlytos idėjos būtų įgyvendintos. „Jaukios, šiltos vidaus patalpos su nuostabiais vaizdais į šalia esantį Vijūnėlės ežerą tikrai suteiks nemažai kūrybinio įkvėpimo kiekvienam. Poilsio, susibūrimo, privatumo erdvės bus išdėstytos tiek pastate, tiek sklype aplink. Tai tūrėtų būti ne tik paprasta mokykla, bet ir visas kultūrinis traukos centras Druskininkuose“, – savo vizija dalijasi KTU studentas.

Pasak projekto dalyvio, kuriant darnius ateities miestus reikia būti ypač drąsiems ir žmogų laikyti prioritetu. „Miestai po industrinės revoliucijos labai greitai tapo miestai mašinoms, ne žmonėms. Europoje ta problema senamiesčiuose ne tokia žymi, nes miestai transformavosi iš pėsčiųjų į ratuotųjų miestus. Pagrindiniuose Lietuvos miestuose po truputį vis daugėja draudimų automobiliams įvažiuoti į centrines miesto dalis, tačiau tai vis daroma su baime“, – sako T. Zykevičius. – Manau, reikia būti drąsiems ir siekti senuosius miestų centrus visiškai transformuoti į žaliuosius pėsčiųjų takus. Sukurti 10 km/h zonas, leidžiamas pasiekti tik specialiajam arba viešajam transportui. Žmonės daugiau vaikščiotų, sumažėtų oro tarša, pagyvėtų smulkieji verslai.“