Druskininkuose kultūra – puoselėjama, kultūros projektai – remiami
Balandžio 15 dieną, penktadienį, visoje Lietuvoje, o taip pat ir Druskininkuose, bus paminėta Kultūros diena. Druskininkiečiai šią dieną minės jau penktąjį kartą. Druskininkų savivaldybės kultūros darbuotojai, kalbinti profesinės dienos išvakarėse, džiaugėsi kūrybiniais iššūkiais ir kultūros laimėjimais – pasak kultūrininkų, Druskininkai yra šimtamečių kultūros tradicijų ir naujų meno vėjų miestas, o kuriantys žmonės sulaukia palaikymo ir iš bendruomenės žmonių, ir iš savivaldybės vadovų.
Savivaldybė padeda realizuoti kūrybines idėjas
Druskininkų savivaldybė intensyviai formuoja ir įgyvendina kultūros politiką. Kaip teigė Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Druskininkuose laukiami visi, norintys kurti. „Kultūra – labai plati sąvoka. Todėl man visada norisi pirmiausia pabrėžti vidinę žmogaus kultūrą – jo požiūrį į meną, renginius, į šalia esančius žmones, į savo miestą. Tik pozityvus žmogus gali sukurti tai, kas turi išliekamą vertę ateities kartoms“, – įsitikinęs L. Urmanavičius. Mero pavaduotojo teigimu, vienas svarbiausių prioritetų ir toliau išlieka modernaus Kultūros centro projekto įgyvendinimas. „Labai gaila, kad vieną kartą jau praradome finansavimą, nes visą sunkų darbą vardan miesto ir kultūros srities darbuotojų gerovės nubraukė opozicijos kuriami skundai. Tačiau ir toliau dirbame tam, kad Kultūros centras būtų pastatytas. O kol kas džiaugiuosi, kad druskininkiečiai puikiai išnaudoja kurorto erdves, kad aktyviai veikia biblioteka, muziejus, kad kultūrinis gyvenimas ištisus metus verda visame mieste ir kaimiškosiose vietovėse“, – kalbėjo L. Urmanavičius.
Siekdama skatinti profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidą savivaldybėje ir sudaryti sąlygas pavieniams menininkams, kūrėjams ir asociacijoms, meno ir kultūros organizacijoms, draugijoms ir klubams realizuoti kūrybines idėjas ir sumanymus, Druskininkų savivaldybės kasmet skelbia kultūros projektų konkursą. „2016 metais skirta 19 000 eurų, iš dalies finansuota 21 projektas. Tai 4 leidybos, 5 edukacinės veiklos, 6 profesionalaus meno, 6 mėgėjų meną ir etninę kultūrą puoselėjantys projektai“, – apie šiuos metus kalbėjo L. Urmanavičius.
2016 metais savivaldybė iš dalies parėmė profesionalaus meno projektus, savo veiklomis skatinančius kultūrinį turizmą Druskininkuose. Tai Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“, VšĮ „Impetus musicus“ – penkiasdešimt pirmasis fortepijoninių rečitalių ciklas M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, VšĮ „Džiazo namai“ – Tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Druskininkai JAZZ Maratonas“.
Vaizduojamojo meno profesionalai šiais metais organizuos tradicinius dailininkų renginius: asociacija „Dailininkų grupė 3X“ – Tarptautinį plenerą „M.K. Čiurlionio dienos 2016“, VšĮ „Kopėčios“ – Tarptautinį dailininkų plenerą „Raigardas 2016: M.K.Čiurlionio misticizmo fenomenas šiandien“, VšĮ „Sofartas“ – Tarptautinį dailės simpoziumą „M.K. Čiurlionis. Sintezė“. Profesionalaus meno projektams įgyvendinti iš viso skirta 9300 eurų.
Vaikų ir jaunimo ugdymo procese ypatingai svarbios kultūros edukacijos veiklos, skatinančios jaunosios kartos kūrybiškumą. Edukacinio pobūdžio projektams iš savivaldybės biudžeto šiais metais skirta 2800 eurų. Tai Lietuvos muzikų draugijos „XXI amžiaus muzika ir švietimas“ organizuojamas XVI tarptautinis konkursas – festivalis „Muzika be sienų“ , VšĮ „Muzikos projektai“ – Smuiko muzikos šventė, Muzikos studijos „Mikutis“ – koncertų ciklas „Pučiamųjų muzika parke“ , šokių studijos „Dosado“ – 3 metų veiklos šventinis koncertas, muzikos pedagogės R. Balkaitienės – II vaikų ir jaunimo roko muzikos festivalis-konkursas „Rock in summer“.
Etninės kultūros puoselėjimas – svarbus tautinio tapatumo ir nacionalinės kultūros pamatas, o savivaldybės gyventojų dalyvavimas mėgėjų meno kūrybinėje veikloje išreiškia bendruomenės aktyvumą, jos kultūros poreikius ir vertybines nuostatas. Šio pobūdžio projektams skirta 4100 eurų. Tai LPS „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijos projektas „Druskininkų meno mėgėjų kolektyvo „Bočiai“ kultūrinės veiklos sklaida užsienyje ir Lietuvoje, skirta bendrijos 15 metų sukakčiai paminėti“, Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ renginių ciklas „Poetinio žodžio knyga, atversta gerumui“, Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto kultūrinis bendradarbiavimas „Druskininkų ir Lenkijos pasienio miestų Trečiojo Amžiaus Universitetų draugystės tiltai“, Visuomeninės organizacijos „Atmintis“ projektas „Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus 2016 metų veiklos programa“, J.Bliūdžiuvienės projektas, skirtas Senųjų Viečiūnų romansų atgaivinimui ir puoselėjimui, tautodailininkės D. Lukošiūnaitės tęstinis parodų ciklas „Laiškai iš Dzūkijos“ .
Leidybos projektams įgyvendinti skirta 2800 eurų. Šiais metais bus parengta ir išleista T.Zielinski knygelė vaikams apie Druskininkus ir apylinkes „Druskiuko pasakėlės“ , Druskininkų gidų asociacijos paruošta Druskininkų krašto lankytinų kultūros objektų rodyklė, tautodailininkės M. Lukaševičienės kūrybą įprasminantis leidinys „Jubiliejiniai Monikos kūrybos metai“, kompozitoriaus M. Suraučiaus iniciatyva 2015 m. Druskininkuose vykusio Big Bito muzikos 50-mečio koncerto video įrašo leidyba ir tiražavimas.
Kultūros srityje dirbantiems žmonėms kiekviena diena atneša naujus iššūkius
Kultūros srityje rutino nėra – čia kiekviena diena yra skirtinga. „Šiame darbe su iššūkiais susiduriame kasdien, nes nėra panašių renginių. Organizuojant renginį priešu ir draugu mums gali tapti ir saulė, ir lietus, ir vėjas. Pakilęs vėjas gali būti rimta problema rengiant koncertą po atviru dangum ir tikru draugu, kai į dangų norime pakelti aitvarą. Džiaugiamės, kai randame sprendimą ir išgyvename, kai nepasiseka. Labai rimtai ir atsakingai analizuojame klaidas ir įsiklausome į žiūrovų pastabas“ -apie darbo ypatumus pasakojo Kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė. Pasak R. Viniarskaitės, bendruomenė labiausiai nori kokybės, kūrybiškų bei originalių sprendimų ir geranoriško dialogo – būtent tai kultūros srityje dirbantys žmonės ir stengiasi suteikti. R. Viniarskaitė akcentavo, kad kultūros, vertybių samprata pirmiausia formuoja šeima: jeigu į renginius tėvai eina su vaikais, jeigu vaikai mokomi gerbti kitų žmonių darbą ir kūrybą, tai suaugę vaikai tikrai eis į renginius su savo šeima. „Tokių šeimų Druskininkuose yra. Tai mus, kultūros darbuotojus, labai džiugina“, – šypsojosi direktorė.
Šiuolaikinis muziejus – pramogų, edukacinių programų ir laisvalaikio vieta
Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius įsitikinęs, kad šiuolaikinis muziejus seniai nėra ta vieta, kur vien tik saugomos ir eksponuojamos istorinės relikvijos, nes jame vyksta koncertai, kultūrinės popietės, rengiamos edukacinės programos,. „Miesto muziejus yra vietos istorijos muziejus. Tad ir mūsų edukacinę veiklą pritaikėme prie Muziejaus tematikos ir koncepcijos“, – sakė G. Dumčius ir išsamiau papasakojo apie vykdomas edukacines programas.
Pirmoji programa – „Druskininkai – mano miestas“, jos metu moksleiviams pristatoma ekspozicija, pasakojanti apie praeitais šimtmečiais kurorte vykusias pramogas ir gydymą. Praktinės dalies metu mokiniai atlieka įvairias užduotis: dalyvauja viktorinoje, renka senųjų Druskininkų vaizdų dėliones, klausosi gausiai istorine medžiaga iliustruotų Druskininkų legendų, ieško skirtumų ir kt.
Pasak G. Dumčiaus, dažnai kurortinių pramogų įvairovėje nepastebimi tikrieji Druskininkų lobiai, kuriuos pristato antrasis edukacinis užsiėmimas „Į svečius pas kurorto vaistininką“. Jo metu dalyviai supažindinami su Druskininkų miesto raida, praplečia ir gilina žinias apie gamtą, jos reiškinius. „Kas gi yra natūralūs ištekliai? Iš kur Druskininkuose mineralinis vanduo? Gydomasis purvas – kas tai? Ką mums duoda aplink esantys pušynai? Kaip mūsų protėviai naudojo šias gėrybes? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasime apsilankę svečiuose pas vaistininką. Edukacinė programa skirta ir mažam, ir dideliam, o patys aktyviausi dalyviai bus apdovanoti teminiais suvenyrais. Be to, visi svečiai pasigamins po vieną stebuklingą produktą.“ – apie programą kalbėjo G. Dumčius.
Bendradarbiaujant Druskininkų miesto kultūros ir pramogų įstaigoms sukurta trečioji edukacinė programa „Tavo pamokos Druskininkuose“. Pagal šią programą į Druskininkus atvykę moksleiviai aplanko miesto muziejus ir Druskininkų vandens parką. „Ši programa supažindina su gido, muziejininko bei pirtininko-gelbėtojo profesijomis. Tai linksmas būdas moksleiviams pažinti Druskininkus, iškeisti vienai dienai mokyklos suolą į muziejus ir baseiną bei turiningai praleisti laiką savo klasiokų bei mokytojų būryje“, – išsamiai edukacines programas pristatė muziejaus direktorius.
Gyvename „skaitmeniniame“ amžiuje, kai virtuali erdvė konkuruoja su realybe, todėl muziejuje dirbantiems specialistams, norintiems prisikviesti skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių lankytojus, reikia jausti ir visuomenės nuotaikas, ir madas, ir pagrindines pasaulio kultūros tendencijas, tiesiog žinoti, „kas ant bangos“ ir nepamiršti galvoti apie lankytojus, kurie yra atvykę iš kito miesto. Praėjusiais metais buvo sukurtas naujas virtualus turas po Muziejų, viešinamas interneto svetainėje www. druskininkumuziejus.lt. „Noriu pasidžiaugti, kad praeitais metais sugebėjome įsigyti reikšmingą miestui eksponatą – 1870-1880 m. unikalų Druskininkų albumėlį. Tai kol kas seniausios žinomos fotografijos su Druskininkų vaizdais. Visą albumą sudaro 22 originalios fotografijos. Fotografijų autorius – garsus to meto S.Peterburgo fotografas, Austrijos pilietis, Nikolajus Michailovičius Lorenkovičius. Nėra žinoma daugiau ne tik tokių Druskininkų fotografijų albumų, bet net ir atskirų nuotraukų. Numatoma Druskininkų kurorto šventės renginių programos metu atidaryti parodą „Muziejaus eksponatas“ sudarytą iš šio albumėlio išdidintų nuotraukų“, – apie svarbų eksponatą pasakojo G. Dumčius.
Druskininkų miesto muziejaus ekspozicijose vengiama virvelių, atitvarų, o dažnam smalsuoliui leidžiama iš arčiau apžiūrėti ir pačiupinėti eksponatą. „Tai gana keblu – reikia nepakenkti ir eksponatui, bet ir suteikti teigiamas emocijas lankytojui. Juk esame istoriniame pastate „Viloje Linksma“ ! Turime pateisinti ir pastato vardą“, – juokavo G. Dumčius.
Biblioteka – reikšminga kultūrinio gyvenimo dalis
Jeigu anksčiau biblioteka buvo ta vieta, kur žmonės užsukdavo knygų, galbūt laikraščių, tai šiandieninė Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka yra renginių, parodų, susitikimų vieta, kurioje nuolat verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, o renginiai suplanuoti mažiausiai kelis mėnesius į priekį. Pasak bibliotekos direktorės Laimos Žėkienės, didelę reikšmę turėjo naujos, unikalaus dizaino, modernios bibliotekos atidarymas, erdvių pritaikymas ir visų amžių skaitytojams ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Šiandien bibliotekoje siūloma daugiau veiklos, niekad anksčiau: galima ne tik pasiskolinti knygą, bet ir nemokamai pasinaudoti kompiuteriu, internetu, dalyvauti meno parodose, įvairiuose knygų pristatymuose, į kuriuos vis dažniau atvyksta patys knygų autoriai. Žmonės vertina jaukią aplinką, malonų aptarnavimą, nes gali ne tik skaityti, bet ir pabendrauti, pasikalbėti, gerą žodį išgirsti. „Esu dėkinga savo kolektyvui, profesionaliems ir paslaugiems bibliotekininkams, kurie visada pasirengę pagelbėti, padėti surasti knygų reikiama tema, bei ir pakonsultuoti, kaip ir kur ieškoti reikiamos informacijos. Įvairių renginių spaudinių ir meno parodų, parodų pristatymų, garsinių skaitymų, knygų aptarimų, susitikimų su autoriais, naujų knygų pristatymų, literatūrinių popiečių, viktorinų, konkursų esame suplanavę iki 2017 m. rudens“ – apie darbą kalbėjo L. Žėkienė.
Paklausus, ar druskininkiečiai mėgsta skaityti, direktorė patikino, kad druskininkiečiai skaitytojai nuostabūs: jie yra ir reiklūs, ir draugiški, ir kritiški, ir pilietiški, nuolat besidomintys literatūros naujienomis, dalyvaujantys bibliotekos organizuojamuose renginiuose. „Bibliotekos lankytojus galėčiau suskirstyti į tris grupes: vaikus ir jaunimą, vidutinio amžiaus žmones ir pensininkus. Šių kategorijų skaitytojų kiekvienais metais daugėja. Džiugu, kad beveik pusę knygos mėgėjų sudaro jaunimas, kuris nevengia atsiversti knygos. Vis daugiau galime pamatyti jaunų šeimų, kurios ateina pas mus su savo mažamečiais ir jau paaugusiais vaikais“, – įvardijo L. Žėkienė.
