Du tūkstančiai įmonių kyla prieš valstybės reketą
Pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje yra susidariusi grėsminga situacija. Beveik du tūkstančiai Lietuvos įmonių yra tapę ydingos sistemos įkaitais. Nepasiekus susitarimo, verslas bus priverstas savo pozicijas ginti teismuose.
Dėl galimai nusikalstamos vieno atliekų tvarkytojo veiklos tūkstančiai vietos ir tarptautinių įmonių yra verčiamos antrą kartą mokėti už pakuočių atliekų tvarkymą atgaline data. Bendra reikalavimų suma gali siekti apie 30 milijonų eurų. Pasipiktinimą ir apmaudą kelia tai, kad įmonės ir organizacijos yra visiškai įvykdžiusios įstatymais nustatytas prievoles ir yra finansavusios atliekų tvarkymą, o dabar verčiamos mokėti dar kartą.
Šalies verslo įmonės į tokią situaciją pakliuvo dėl ydingos atliekų tvarkymo sistemos, kurią prižiūri ir kontroliuoja Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Pakuočių gamintojai ir importuotojai įstatymo nustatyta tvarka privalo finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir tai jie gali daryti tik per pakuočių atliekų tvarkymo organizacijas. Šios organizacijos atliekų tvarkymo paslaugas gali įsigyti tik iš specialiame sąraše esančių įmonių, o tą sąrašą sudaro ir jame esančias įmones kontroliuoja Aplinkos ministerija.
Kritinė situacija susidarė kuomet 2015-2016 m. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) priėmė sprendimus panaikinti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 – 2015 metus. Pabrėžtina, kad UAB „Metrail“ Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų sprendimais buvo suteikti leidimai teikti atliekų tvarkymo paslaugas ir išduoti tai įrodančius dokumentus. Šiuo metu dėl UAB „Metrail“ veiksmų tvarkant pakuotes vyksta teisminiai procesai. Jiems dar nepasibaigus VRAAD priėmė sprendimą panaikinti išduotus atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, o mokesčius už pakuočių atliekų tvarkymą pakartotinai skirti įmonėms ir organizacijoms.
Anot Ramintos Radavičienės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertės, „tai yra beprecedentis sprendimas: įmonės visas prievoles valstybei atliko sąžiningai ir įstatymų nustatyta tvarka. Dar daugiau, įmonėms apmaudu girdėti argumentus dėl žalos gamtai. Norime atsakingai pareikšti, kad gamtai nėra padaryta žalos, nes metalas – itin vertinga antrinė žaliava, kurią surenka ir perdirbimui parduoda, eksportuoja verslo įmonės. Vėlgi, dėl ydingos ir perdėm biurokratizuotos sistemos, ši veikla neatsispindi dokumentuose, nors realiai visos metalo pakuotės yra sutvarkomos.“
Matydamos problemos sprendimo neadekvatumą, verslo organizacijos inicijavo derybinės grupės, į kurią įeina Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atstovai, susitikimą su Aplinkos ministerijos atstovais. Vienintelis iki šiol priimtas sprendimas iš ministerijos pusės buvo tik laikinai nukelti mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo terminą vienos iš pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų nariams, kas iš esmės neišsprendžia susidariusios situacijos.
„Nepasiekus kompromisinio sprendimo, tiek įmonės, tiek jas vienijančios organizacijos savo teisėtus reikalavimus gins teisminiu būdu, ką pabrėžė ir AM ministras. Gaila, kad ministerijos vadovai neįvertina, kad toks kelias gali itin apkrauti šalies teismų sistemą, švaistytų valstybės finansinius ir administracinius resursus bei blogintų investicinį klimatą ir mažintų visos verslo bendruomenės pasitikėjimą valstybe. Taip pat prasidėjus tarptautiniams teismams, tai kels grėsmę Lietuvos Respublikos įvaizdžiui ir reputacijai“, – sako Saulius Galadauskas, asociacijos „Lietuvos aludarių gildija“ prezidentas.
Būtina ieškoti sprendimų padėčiai taisyti visas pastangas nukreipiant ne į nekaltų baudimą mokesčiais, o į tas sritis, kur tikrai jų reikia. Akivaizdu, jog šiandien reikalingos prevencinės priemonės ir sprendimai, kurie ne tik išskaidrintų sistemą, garantuotų kontrolę, bet ir ateityje užkirstų kelią panašių problemų susidarymui. Taip valstybės resursai būtų išnaudojami optimaliai ir tiek vietos, tiek tarptautinei verslo bendruomenei nekiltų klausimų dėl Lietuvos Respublikos investicinio klimato draugiškumo.
