Duomenų centrų evoliucija

Duomenų centras šiandien laikomas patikimu įmonių bei organizacijų partneriu. Čia teikiamas platus paslaugų spektras: nuo fizinių ar „cloud“ serverių, papildomų komponentų nuomos iki įrangos priežiūros, įvairiapusio saugumo užtikrinimo. Tačiau duomenų centrai tikrai taip neatrodė ir neveikė anksčiau. Kokia gi jų evoliucija?
Pirmieji „centrai“
Anksčiausius darinius gana keblu vadinti duomenų centrais. Žinoma, jie duomenų saugojimo funkciją atliko, tačiau atrodė visiškai kitaip. Seniausiais centrais laikomi pirmieji kompiuteriai. Jie 1950–1960 m. dar net neturėjo tranzistorių. Jei žvelgtume dar toliau į praeitį, galėtume duomenų centru pavadinti 1946-aisiais sukurtą ENIAC – 167.2 m2 užimantį kompiuterį, kurį JAV kariuomenė naudojo gynybos kodams saugoti. Šių pirmųjų kompiuterių galingumas buvo toks menkas, kad didžiuotis buvo galima vien išlaikius juos dirbančius porą dienų be pertraukos.
Lėtas, bet nuoseklus tobulėjimas
1960–1970 m. didieji įvykiai buvo superkompiuterio CDC 6600 ir mikroprocesorių išradimas. Pamažu nuo milžinišką plotą užimančių gremėzdų pereita prie mums įprastesnių stalinių kompiuterių. Būtent sumažėjęs įrangos dydis, atsiradęs grafinis atvaizdavimas ir kintantis galingumas leido ilgainiui sujungti kelis kompiuterius į LAN sistemą.
Maždaug 1980-aisiais stalo kompiuteriai jau buvo gana įprastas reiškinys. Tačiau juos sujungus teko sukti galvą, kaip užtikrinti ryšio stabilumą, greitą duomenų perdavimą ir kaip tuos failus apsaugoti nuo sugadinimo. Dėl to ir dėl didelių įrangos išlaikymo kaštų nemažai įmonių rinkosi kompiuterius laikyti ne savo patalpose. Taigi, veikė saviti duomenų centrai, kurių paskirtis buvo komercinė.
Didysis šuolis ir šiandienos galimybės
Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo ypatingu technologiniu proveržiu. Būtent tuomet atsirado ir ėmė sparčiai plisti internetas. Staiga verslui prireikė ne tik galybės mikroprocesorių, bet ir tiesiog įrangos, galinčios saugoti begalę el. svetainių. Būtent tada duomenų centrai pasidarė panašūs į šiuolaikinius – jie suteikė „namus“ tūkstančiams serverių funkciją atlikusių kompiuterių. Visai netrukus sukurtos ir ištisos serverių spintos.
Šiandien duomenų centras įmonėms suteikia išskirtinių galimybių sutaupyti ir pasirūpinti paslaugų prieinamumu. Įspūdinguose statiniuose vieta sukuriama ištisoms serverių spintų eilėms, kuriose slepiasi įranga su milžiniškais kiekiais duomenų. Be to, čia, kaip ir anksčiau, galima laikyti nuosavą įrangą – kitaip tariant, nuomotis vietą ir naudotis elektros tiekimu, interneto ryšiu, visomis saugumo užtikrinimo priemonėmis.
1993 m. įkurta organizacija „Uptime institute“ rūpinasi duomenų centrų sertifikavimu. Įstaiga, turinti vienos iš„Tier“ pakopų sertifikatą, tarsi įrodo, jog yra pasiruošusi patenkinti įvairiausius saugumo bei efektyvumo poreikius. Pavyzdžiui, „pastatas pastate“ principas reiškia, kad duomenų centras turi pakeltas grindis, papildomas sienas bei lubas. Dėl to jame esanti įranga geriau apsaugota nuo užliejimo vandeniu, gaisro (tam naudojamos ugniai atsparios sienos), įvairių stichinių nelaimių ar kitos fizinės žalos.
Šiuolaikiškuose duomenų centruose vykdoma itin griežta prieigos kontrolė, neleidžianti pašaliniams patekti ne tik į serverines, bet ir tiesiog į patį pastatą. Be to, pavyzdžiui, „Tier III“ sertifikatą turintys duomenų centrai dubliuoja ne tik interneto ryšį ir elektros tiekimą, bet ir įvairius duomenų centrui priklausančios fizinės įrangos komponentus. O duomenų centro paslaugos yra prieinamos mažiausiai 99,982 % laiko per metus.
Per kiek daugiau nei pusę amžiaus milžiniškas įrenginys pavirto į paslaugų centrą, leidžiantį be apribojimų įgyvendinti verslo idėjas. Nuo paprasčiausios el. svetainės iki banko sistemų – šiandien duomenų centrai be vargo patenkina įvairiausius poreikius. Kai pokyčiai tokie dideli, sunku įsivaizduoti, kad šie dariniai dar kažkaip keisis. Visgi akivaizdu: IT sritis nenustoja tobulėti, todėl tikėtina, kad su ja koja kojon žengs ir duomenų centrai.