Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras
Šiandien Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir kampanijos šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs.
Siekiant atkreipti dėmesį į išaugusį prancūzakalbių, frankofonijos šalių kontekstus išmanančių specialistų poreikį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo rudens pradės veikti vienintelis Lietuvoje Frankofonijos centras – akademinė institucija, įsteigta bendradarbiaujant su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu, kuri skatins prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą mūsų šalyje bei glaudesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos.
„Bendradarbiaujant su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.
Europos institucijose – nė žingsnio be prancūzų
Pasak dekanės, Frankofonijos centras sieks stiprinti ryšius ir su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Norintys dirbti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ar kitose institucijose negali apsieiti be prancūzų kalbos, kuri vis dar išlieka viena iš oficialių kalbų daugelyje tarptautinių organizacijų bei politinių struktūrų. Todėl centro veikloje akcentuojama kalbos ir kultūros sklaida, regionų pažinimas ne tik per humanitarinius ar socialinius, bet ir per politinius mokslus.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio teigimu, šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kontekstus, įskaitant ir politiką – prancūziškai kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į regionistiką, konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – tikino dekanas.
Lietuvoje – per daug stereotipų
Rugsėjį duris atversiantis Frankofonijos centras intensyviai bendradarbiaus su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių universitetais, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, gerins VDU studentų, dėstytojų mobilumą ir galimybes pagal mainų programas studijuoti Prancūzijoje, Kanadoje, Belgijoje ir kitose frankofoniškose šalyse, vykdys jungtines studijas su šių valstybių universitetais.
Viena iš centre planuojamų studijų programų – Prancūzų kalba ir diplomatija, kuri būtų vykdoma Vytauto Didžiojo universitete, tačiau ją baigus būtų suteiktas ne tik VDU, bet ir partnerinio Prancūzijos universiteto sertifikatas. Studentai galės ją rinktis kaip gretutinę programą, papildančią jų pasirinktas studijas kitoje srityje, tuo tarpu pačios studijos neapsiribos kalba ir kultūra – bus skiriamas dėmesys ir politinei dimensijai, frankofonijos šalių problemoms ir iššūkiams globaliame kontekste.
„Lietuvoje iki šiol mažai diskutuojama apie Afrikos ir kitų regionų problemas, jų pasekmes Europai ir pasauliui, tarpkultūrinius skirtumus, ekonomines ir politines sąsajas. Lietuvoje yra labai daug stereotipų, o aukšto lygio akademinių diskusijų, kurios padėtų tuos klaidingus įsivaizdavimus panaikinti, trūksta. Todėl naujai steigiamame Frankofonijos centre norime suburti įvairių sričių ekspertus, pasikviesti jų ir iš Prancūzijos – čia mums žada pagelbėti Prancūzijos ambasada“, – planus atskleidė doc. R. Eidukevičienė.
Frankofonijos pasaulis plečiasi
Moksliniai tyrimai rodo, jog dėl demografinių priežasčių ateityje prancūzų kalbos reikšmė išaugs dar labiau. Anglosaksiškų šalių gyventojai sensta, jų skaičius traukiasi, tuo tarpu prancūziškai kalbančiuose regionuose tendencijos yra priešingos. Šiuo metu frankofoniškose šalyse gyvena apie 279 mln. žmonių, o pagal dabartines demografines tendencijas prognozuojama, jog iki 2050 m. jų skaičius išaugs iki 700 milijonų. Anksčiau buvusi labiau elito, kilmingųjų kalba, šiandien prancūzų kalba yra paplitusi žymiai plačiau, išaugęs ją mokančių ekspertų ir vertėjų poreikis – ypač ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose.
Šiuolaikiniam vertėjui labai svarbu ne tik mokėti kalbą, bet ir turėti gilesnį supratimą apie tos šalies kultūrą, politiką, ekonomiką: žinias, be kurių negalima apsieiti profesionalaus vertėjo darbe. Todėl rengiant vertėjus atnaujintose filologijos studijų programose taip pat akcentuojamos platesnės žinios, neapsiribojant vien kalbos mokymu. Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros bakalauro studijose, kurias vykdo VDU, daug dėmesio skiriama šių valstybių ekonomikai, politikai, diplomatijai, verslui, istorijai. Dalykus čia dėsto gimtakalbiai prancūzai, taip pat ekspertai, turintys praktinės diplomatinio darbo patirties, ilgai dirbę UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Doc. R. Eidukevičienė pasidžiaugė, jog šiandien Lietuvoje prancūzų kultūra darosi vis populiaresnė. „Ilgą laiką pas mus ji buvo mažai pažįstama, bet pastaraisiais metais pasidarė labai populiari – madingi Provanso stiliaus interjerai, kepyklėlės, gourmet vakarai. Tačiau iš tikrųjų pajusti prancūzišką dvasią ir kultūrą gali tik tada, kai moki kalbą. Visa kita – paviršinis blizgesys. Jei norite suprasti prancūzų šansonus, teatrą, kiną, maistą, madą, užmegzti glaudesnį ryšį su Prancūzija – reikia mokėti jos kalbą“, – paaiškino VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė.
VDU Frankofonijos centrą ketinama atidaryti rugsėjį. Įvertinę Vytauto Didžiojo universitete puoselėjamas senas prancūzų kalbos ir kultūros sklaidos tradicijas, patirtį rengiant kompetentingus prancūzų filologus, akademinį potencialą ir galimybes puoselėjant daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, vykdant politikos mokslų ir diplomatijos studijas, minėto centro iniciatyvą entuziastingai parėmė Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Prancūzų institutas.
