Duris atvėtė religinio meno kūrinių galerija Šiluvoje
Šiais metais Šiluvos piligrimų centras savo veiklą pradeda su nauja erdve – nedidele religinės estetikos meno kūrinių galerija, kurioje eksponuojami išskirtinio dėmesio nusipelnę meno kūriniai. Šie meno darbai įkūnija Šiluvos šventovės ir šiuolaikinio meno dialogą. Tad nuo sausio mėnesio atvykus į Šiluvą, piligrimų centre galima įsigyti šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbų. Jų įvairovė varijuoja nuo grafikos iki tapybos, nuo skulptūros iki instaliacijos. Pastebėtina, jog eksponuojamų bei parduodamų kūrinių autoriai prisilietė prie Šiluvos šventovės sakralios erdvės, dalyvaujant parodose, bienalėje ar kituose renginiuose.
Šiluvos šventovėje, meno kūrybos dėka, siekiama atrasti ryšį tarp sakralios vietos ir šiuolaikinio žmogaus. Svarbu, jog menininkai prisideda prie šventovės kūrybinio proceso patys tapdami Šiluvos bendruomenės dalimi. Todėl į šventovę atvykstantys piligrimai galės išsinešti dalelę Šiluvos dvasios į savo namus, ofisus ar kitas erdves. Tokiu būdu piligrimai grįžęs į savo kasdienę aplinką, meno kūrinio dėka, kontempliatyviai prisilies prie šventovės savo įprastoje aplinkoje. Šiluvos piligrimų centras – prieangis į šventovę, dialogo erdvė, kurioje galime atrasti save ir asmeninį santykį su vieta bei prisidėti prie jos kūrimo.
Norinčius įsigyti meno kūrinius, profesionali menotyrininkė Rūta Giniūnaitė pakvies sužinoti apie autorių ir šiuolaikinio meno lauką, o taip pat būsite palydėti religinėje meno kūrinio patirtyje. Esamam ar būsimam meno kolekcionieriui, meno mylėtojui, piligrimų centre dirbančios menotyrininkės padės pajausti dvasios ir meno kūrinio sąsajas, suprasti, kaip vienas ar kitas kūrinys galėtų tapti namų ar darbo erdvės dalimi, apsispręsti ar būtent jūs esate šio kūrinio pirkėjas.
Šiuo metu piligrimų centre galimi įsigyti šiuos kūrinius: Romualdo Balinsko tapybos darbą ,,Šiluvos klėtelės angelai“ (2021, aliejus, drobė, 60×80.), Rūtos Onos Čigriejūtės, grafikos triptiką ,,Aštuntoji psalmė I, II, III“ (2021, akvarelė, pieštukai, 20×20) ir Židrijos Janušaitės tapybos kūrinį ,,Prisilietimas“ (2018, aliejus, drobė, 160×120).
Romualdas Balinskas gimė 1959 10 22, Šiauliuose. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1984 m. kaip tapytojas dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose. Nuo 1986 m. gyvena ir dirba Vilniuje. Nuo 1990 m. priklauso Lietuvos dailininkų asociacijai. 2002 m. yra laisvai samdomas spaudos dailininkas. Sukūrė 600 knygų viršelius ir kitus grafinius darbus spaudai. Dirbo su „Gimtojo žodžio”, ,,Versus Aureus” ir ,,Katalikų pasaulio leidiniai“ leidyklomis.
2021 m. R. Balinskas dalyvavo Šiluvos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje. Menininkas jau daugiau nei 40 metų tapo įvairiomis temomis, sukaupęs ne mažą patirtį religinės tematikos žanre. Todėl jo patirtis simboliškai pralaužė ledus į šiuolaikinio meno ir religijos pasaulių susitikimą bienalėje, ją atverdamas autorine paroda „Pašvęsta kolekcija“. Kūrėjas atskleidė, kaip šiuolaikinė tapyba ir religinė patirtis geba organiškai sąveikauti drobėje . O liepos mėnesį įsikūręs ypatingoje Šiluvos vietoje – klėtelėje priešais Apsireiškimo koplyčią, savo laikinose dirbtuvėse sukūrė ne vieną tapybos meno kūrinį. Vienas jų – „Šv. Barbora“ tapo Šiluvos piligrimų centro muziejinės ekspozicijos dalimi. Menininkas ypatingai prisilietė prie Šiluvos šventovės, joje ieškojęs įkvėpimo ir sukūręs vietos aplinkos detalių įkvėptus paveikslus.
Kūrėjas ieškojo tikrovės siužetų, kurie paliekami mūsų kasdienio žvilgsnio pakraščiuose: klausyklos bazilikoje, klėtelėje ant palangės esančių senų liturginių reikmenų fragmentuose, nešiojamame procesijų altorėlyje. Menininką įkvepia tai, kas subtiliai ir apčiuopiamai pažymi ribą tarp dviejų pasaulių: palangės daiktai, šventojo skulptūra altorėlyje, klausykla. Visgi, jis nevaizduoja ribos, tačiau padeda ją pajusti, tapydamas tai, kas šalia, tai, kas esti vos per vieną žingsnį. R. Balinsko drobės nepalieka abejingų stebėtojų. Menininko kūrybinės išraiškos jautrumas, daugiasluoksniškumas, priverčia žiūrovą nuskaidrinti savo žvilgsnį vaizduojamo objekto atžvilgiu. Paveiki religinio atvaizdo patirtis, perteikta tirštame, tačiau pilno lengvumo kelių sluoksnių potėpyje, įkvepia žiūrovą sielos skaidrumui, tarsi priverčia atsiverti vidiniam pasauliui, kuriame atsiskleidžia kiekvieno žmogaus tyrumas ir akistata su tuo, kas yra tobulas skaidrumas.
Rūta Ona Čigriejūtė mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, vėliau Vilniaus dailės institute studijavo grafikos specialybę. Autorės kūrybinė veikla apima įvairias meninės raiškos formas ir sritis: pašto ženklai, proginių monetų ir medalių projektų kūrimas, šventinė scenografija, restauracijos darbai prie Vinco Grybo altorių Sintautuose, knygų iliustracija, laisvos kūrybos darbai. Mėgstamos priemonės – pieštukas, akvarelė, pastelė.
R. O. Čigriejūtė 2021 m. pažadino Šiluvos šventovės esminius įvykius – tai procesijas ir eisenas į Šiluvą Lietuvos nelaisvės metu į atlaidus, užfiksuotus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikose. Šiais metais ,,Magnificat“ leidykla išleido Grasildos Reinys parašytą ir R. O. Čigriejūtės iliustruotą knygą jaunimui „Adelė Dirsytė“. Pirmą kartą iliustracijų paroda įvyko Šiluvos piligrimų centre, rugpjūčio paskutinį mėnesio šeštadienį, kurį nuo pat pirmųjų eisenų į Šiluvą sovietmečiu, tikintieji skyrė maldai už Lietuvos laisvę. O Šilinių metu, rugsėjo 8 d., Šiluvos šventovės apsuptyje, buvo galima panirti į atvertos ,,Adelė Dirsytė“ knygos gyvybingumą. Joje menininkė vaizdine kalba atskleidė mokytojos, ateitininkės, tremtinės, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės ,,Marija Gelbėk mus“, užrašytos ant beržo tošies gabalėlių, autorės Adelės Dirsytės gyvenimą, jos stiprybę ir išskirtinumą. Jautrios, švelnios, spalvotu pieštuku ant popieriaus pieštos iliustracijos mena trapios gyvenimo istorijos vidinį pasaulį, kuris liudija meilę Laisvei. ,,Iliustracija yra tarsi visiškai kitas gyvenimas, kuriam žodžiai tampa nereikalingi. Kitaip tariant, nors iliustracijos knygoje sudaro duetą su knygos tekstu, tačiau iliustruotojo melodija yra kita.“ -, sako autorė straipsnyje ,,Knygos apie Adele Dirsyte kūrėjos: mūsų laikais ypač reikia herojų“.
Menininkė jautriai išgyvena žmogaus trapumą ir subtiliai apčiuopia pamaldumą, perteikdama jį lengvu, tačiau kupinu užtikrintumo pieštuko brūkšniu. Ji it ant lyno išlaviruoja tarp žmogiškos dramos ir tikėjimo lengvumo. R. O. Čigriejūtė puikiai įsigilina į tekstų autorius, gyvenimą, kuriame jie buvo sukurti, brandžiai kuria vaizdinį užrašyto teksto pasakojimą. Todėl jos triptikas ,,Aštuntoji psalmė I, II, III“ atskleidžia žmogaus ir kūrybos santykį aprašytą Biblijoje. Kūrėja poetiškai pavaizduoja kaip žmogus paskęstą gamtoje, bet tuo pat metu išlaiko santykį su kitu asmeniu. Kūrinyje žmogus reflektuoja gamtą ir sąmoningai ieško jos santykio su savimi. Autorė pasakoja tekstą vaizdu taip, kaip jis parašytas, ne tik nieko neatimdama iš žodžio, bet tik dar labiau jį sustiprindama vaizdine meno forma.
Židrija Janušaitė – XXI a. šiuolaikinio meno Lietuvos kūrėja, dirbanti įvairiomis technikomis – nuo tapybos ir grafikos iki videomeno, fotografijos bei performanso. Jos kūryboje meditatyviomis formomis atsiskleidžia žmogaus būsenos, kuriose išgyvenama perėjimo būsena, vedanti link susitikimo su savimi. Menininkės abstrakti tapyba, kaip ir Šiluvos piligrimų centre eksponuojamas kūrinys ,,Prisilietimas“, atveria šviesos, spalvos, formos ir erdvės pokyčius. Ž. Janušaitės kūriniai ypač tinka didelėms erdvėms, nes sąveikaudami su vieta, atskleidžia supančios aplinkos reikšmę mūsų vidiniams išgyvenimas. Kūriniai pasižymi dideliu masteliu, tačiau jie nėra tik sudaiktintos dėmės, atvirkščiai, jų netikėtose platybėse atsiveria žmogui būdingas konkretumas, kurį savyje randame stebėdami gamtos reiškinius, tuo metu kai jų kūrybinis potencialas pažadina mumyse nuostabą keliantį atsinaujinimą. Šios plačios kūrinių erdvės atveria siauras vidines žmogaus duris. Tuo metu įvyksta virsmas, kuris yra pirmas žingsnis link savęs ir santykio su Dievu. Tai – paslaptis, už kurios slypi Gyvenimas.
2021 m. Ž. Janušaitės performansas ,,Poema druskai“, įvyko svarbiausioje Šiluvos vietoje – Šiluvos sakralioje aikštėje, kurioje šilinių atlaidų metu į Šv. Mišias susirenka dešimtys tūkstančių maldininkų. ,,Poema druskai“ – tarsi gyvas meno ritualas įsikomponavo apskritimo forma ant aikštės grindinio tarp Šiluvos Lurdo ir Šv. Jono Pauliaus II skulptūros.
Ž. Janušaitės darbai reikalauja laike išsitęsusios kontempliacijos ir buvimo kartu su kūriniu. Giorgio Bonaccorso knygoje ,,Il Rito e l‘Altro“ rašo: ,,Ritualas yra kaip įėjimas į bažnyčią. Įėjimas nėra durys, kurios atsiveria į paslaptį, bet atvaizdas, kuris leidžia į mus įeiti paslapčiai. […] Ritualas yra gili sandūra tarp jutimų, kurie suvokia pasaulį ir pasaulio pojūčio“. Visgi, nederėtų absoliutinti, nes Ž. Janušaitė apsiribojo žmogaus ėjimu link Dievo. Tačiau būtent šis performatyvumas sumišęs su vizualumu, kelia tyloje reikšmių ir pojūčių sužadinimą, kurie priverčia sustoti kiekvieno stebintįjį.
