Dvarų kultūros puoselėtojai: „Padėtis nebegali likti mirties taške“
Trakų Vokės dvare būriavosi Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos (LPDA) nariai – čia buvo dalijamasi gerosiomis patirtimis ir įvardijami sunkumai, ieškoma būdų spręsti opiausias Lietuvos pilių ir dvarų problemas. Daugiau kaip 50 narių vienijančios asociacijos nariai į Trakų Vokę atvažiavo iš Biržų, Anykščių, Rietavo, Kauno ir Kauno rajono, Rokiškio, Kurtuvėnų, Vilkaviškio, Lukšių, Jonavos, Trakų, Utenos, Molėtų.
„Vienas pagrindinių LPDA tikslų – susibūrus į bendriją komunikuoti, aptarti aktualijas. O tam galimybių nėra nepažįstant vieniems kitų. Dvarų kultūros pėdsakai turi likti akmenyje, o ne smėlyje, o tai galime įgyvendinti tik bendromis jėgomis“, – sakė šiemet 10 metų jubiliejų atšventusios Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus.
Anot į susitikimą atvykusio Lukšių seniūno ir Zyplių dvaro atstatytojo Vido Cikanos, tokie susitikimai formuoja požiūrį, leidžia susipažinti su dvarų istorija. „Įsiklausę į vieni kitų problemas mes siekiame atkreipti valdžios struktūrų dėmesį, kad reikia gelbėti, reikia prisidėti prie mūsų šalies istorijos išaugojimo. Vaikščiodamas po pelijančius Trakų Vokės dvaro rūsius, nešildomas pastato erdves galvoju, kad padėtis nebegali likti šiame mirties taške. Būtina atkreipti Vilniaus miesto savivaldybės politikų dėmesį – reikia gerbti čia atliktus ir atliekamus darbus“, – sakė V. Cikana.
Siekia renovuoti Aukštosios Fredos dvarą
Susitikime visi LPDA nariai kėlė rūpimus klausimus, dalijosi savo patirtimis. Aukštosios Fredos dvarą atstovaujančio VDU Kauno botanikos sodo direktoriaus dr. Nerijaus Jurkonio teigimu, šio dvaro infrastruktūros tobulinimas labai mažais žingsniais juda pirmyn. Šiuo metu yra renovuota oficina, tačiau kiti pastatai reikalauja renovacijos. Dvaro rūmuose atlikti polichrominiai tyrimai, dabar laukia lauko sienų tyrimai, ieškoma finansavimo šaltinių renovavimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms darbams. „Aukštosios Fredos dvaras unikalus tuo, kad jame yra įsikūręs botanikos sodas. Mūsų tikslas – puoselėti VDU Kauno botanikos sodą ir prikelti naujam gyvenimui Aukštosios Fredos dvarą“, – sakė dr. N. Jurkonis. Šiuo metu yra pertvarkomas unikalus, analogų Lietuvoje neturintis, turtingiausias Lietuvoje rožynas. Jame lankytojai galės išvysti daugiau kaip 1 000 veislių rožių kolekciją. „Vienas iš botanikos sodo sąlyčio taškų su dvarų kultūra – rožynai. Ne tik pastatai, bet ir gėlynai turi būti atkurti pagal to laikmečio reikalavimus. Juose turi garbią vietą užimti ir istorinės rožės“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo direktorius, asociacijoje atstovaujantis Aukštosios Fredos dvarą.
Įvertino BBC, bet Lietuva – ne
Asociacijos narių susitikimui vykus prie Vokės upės įsikūrusiame Trakų Vokės dvare, didelis dėmesys skirtas šio dvaro aktualijoms. VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ administratorė, gidė Vida Lesickienė ne tik vedė ekskursiją po dvaro teritoriją ir 2 300 kv. m. erdvę užimančius rūmus ir jų rūsius, bet ir įvardijo opiausias dvaro problemas.
1860 m. pastatytas grafų Tiškevičių dvaras vis dar leidžia grožėtis autentiškomis lubomis (kambarių aukštis siekia beveik 6 metrus!), likusiomis grindų mozaikomis, masyviomis rakinamomis ąžuolinėmis langinėmis, medinėmis ir vis dar funkcionuojančiomis žaliuzėmis. Erdves ir vaizdus jose yra įvertinusi BBC televizija – čia buvo filmuojamas „Karas ir taika“ filmas, kurį Lietuvos gyventojai turėtų išvysti 2016-aisiais.
„Esu viešėjusi daugybėje dvarų, tačiau tokių įspūdingų lubų kaip Trakų Vokės dvaro rūmuose dar neteko matyti. Džiaugiamės, kad tam tikru etapu jos buvo užkaltos fanera – tai padėjo jas išsaugoti nuo niokotojų“, – pasakojo V. Lesickienė. Skirtingų spalvų, faktūrų barokinės lubos – ne tik gražus vaizdas akiai, jos pasakoja istorijas, vaizduodamos dvare vykdytas veiklas: žvejybą, žemdirbystę, vyndarystę. Kitoje salėje medines primenančiose lubose – aliuzijos į Tiškevičių šeimos herbą (žvaigžė ir mėnulis). Nusileidus į dvaro rūsius LPDA nariai turėjo galimybę pasivaikščioti tuneliu, kuriuo iš netoliese esančio pastato (buvusios virtuvės) būdavo atnešami patiekalai dvaro gyventojams. Virtuvės pačiame dvare nebuvo dėl to, kad gyvenamose patalpose netvyrotų gaminamo maisto kvapas. Šiuose koridoriuose susirinkusieji išvydo ir dvaro statybos niuansus: jo tvirtiems pamatams buvo naudojamos geležinkelio sijos (kaip žinia, dvaro savininkas buvo geležinkelio fundatorius).
Šiuo metu dvaras nešildomas, jame nefunkcionuoja ventiliacijos sistema, todėl plinta pelėsis, kurio išnaikinti nelikvidavus priežasčių – neįmanoma. Apgailestaujama, kad didžiulę vertę turintis pastatas dėl lėšų trūkumo negali būti pilnai pritaikomas visuomenės poreikiams – jame publiką traukiančios veiklos vykdomos tik šiltuoju metu laiku. Lėšų skyrimas Trakų Vokės dvaro sodybos renovacijai, deja, nelaikomas prioritetiniu Vilniaus miesto savivaldybės uždaviniu.
Išlikusiųjų skaičiai sparčiai mažėja
XIX–XX a. sandūroje dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo apie 3 300 dvarų sodybų. Iki šiol jų liko apie 500, tačiau ir jų didžioji dalis – tik sodybų fragmentai. Istorijos virsmai, karai ir laikas daug dvarų sunaikino negrįžtamai. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija vienija fizinius ir juridinius asmenis – Lietuvos pilių ir dvarų savininkus, valdytojus – bei kitus asmenis, besirūpinančius Lietuvos pilių ir dvarų kultūros paveldo išsaugojimu. Veikloje dalyvauja daugiau nei 100 asmenų. Tai – 50-ies dvarų ir pilių valdytojai ir savininkai.
