Dvigubi standartai: savivaldybės gali valdyti pandemiją, tačiau ne savo finansus?
Savivaldybėms jau daugiau nei metus patikėti svarbiausi pandemijos valdymo uždaviniai – gyventojų testavimo ir vakcinacijos procesai, tačiau Vyriausybė ir toliau nesiryžta suteikti daugiau galių savivaldybėms tvarkytis su jų pačių finansais. Tai atspindi Seimui pateiktas valstybės biudžeto tikslinimo projektas, kuriame savivaldybėms vis dar neleidžiama pasinaudoti lankstesnėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis siekiant kovoti su pandemijos padariniais ir gaivinti šalies ekonomiką, nors šia galimybe jau kuris laikas naudojasi valstybė.
Europos Sąjungos narėms šiuo metu yra taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis (angl. General Escape Clause), leidžianti valstybėms nukrypti nuo įprastai taikomų biudžeto reikalavimų įgyvendinant priemones, skirtas kovoti su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai bei sveikatos apsaugos sistemai.
Vadovaujantis šia išimtimi, fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos 2021 metų Lietuvos valstybės biudžetui, tačiau jos galioja savivaldybių biudžetams, nors minėtasis paktas taikomas bendrai visam valdžios sektoriui. Tuo tarpu šios taisyklės savivaldybėms jau atlaisvintos daugelyje ES šalių – Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose.
„Patikėdama svarbiausius pandemijos valdymo procesus organizuoti savivaldybėms, valstybė išreiškė pasitikėjimą: juk nuo to, kaip mums sekasi įgyvendinti karantino reikalavimus, testuoti bei vakcinuoti gyventojus, priklauso artimiausių metų mūsų šalies gerovė – tiek gyventojų sveikata, tiek sveikatos sistema, tiek socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Pasitikėjimą savivaldybėmis akcentuoja ir valstybės vadovai bei ministrai. Tačiau paraleliai centrinė valdžia savivaldybėms tarsi nurodo sėsti prie vaikams skirto stalelio, o į suaugusiųjų kambarį eiti neleidžiama – ten galioja kitos taisyklės,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybėms taikomos vienos griežčiausių visoje Europos Sąjungoje skolinimosi taisyklės. Turėdamos labai ribotus savarankiškųjų lėšų šaltinius, savivaldybės beveik neturi galimybių pasiskolinti lėšų, kurių reikia norint prisidėti ir vykdyti įvairius investicinius projektus. Tuo tarpu galimybės juos vykdyti prasidėjus naujajai ES finansinei perspektyvai šiuo metu ypač didelės.
Pasak M. Sinkevičiaus, tai, kad Lietuvoje Stabilumo ir augimo pakto išimtis dėl fiskalinės drausmės taikoma tik valstybės, tačiau ne savivaldybių biudžetams, įteisina dvigubus standartus ir diskriminuoja savivaldą. Be to, savivaldybių įsiskolinimai bendrame valstybės skolos kontekste sudaro tik apie 2,8 procentus ir nuolatos mažėja.
Tokiu požiūriu stebisi ir valdančiosios daugumos atstovas, Seimo narys Ričardas Juška.
„Jeigu Vyriausybė priima sprendimą didinti skolą siekdama sumažinti neigiamus pandemijos padarinius, tokia pati teisė turi būti suteikta ir savivaldai. Juk savivaldybės skolintųsi ne einamosioms išlaidoms, o investiciniams projektams, kurie padėtų stiprinti regionus ir tuo pačiu – visos šalies ekonomiką,“ – teigia Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
Pasak R. Juškos, savo vadovaujam komitetui jis rekomenduos pritarti atitinkamoms 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisoms ir suteikti savivaldybėms lygiavertę galimybę pasinaudoti Europos Komisijos siūloma išimtimi.
Kodėl centrinei valdžiai ir savivaldai taikomos skirtingos taisyklės nesuprantantys šalies savivaldybių vadovai pažymi, jog laisvesnės skolinimosi sąlygos savivaldybėms būtinos tam, kad jos galėtų įgyvendinti šiuo metu ypač reikalingus pokyčius mažinant regioninę atskirtį, kuriant darbo vietas, gerinant viešųjų paslaugų kokybę, plėtojant infrastruktūrą ir socialines paslaugas.
