Dvigubo diplomo programa – galimybė gauti diplomą ir Vilniuje, ir Pietų Korėjoje
Kovo 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Tarybos posėdžių salėje įvyko rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas. Šį kartą pasitarimas buvo kiek netradicinis, nes be švietimo įstaigoms aktualių klausimų aptarimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius į susitikimą pakvietė Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Lietuvos Edukologijos Universiteto (LEU) vadovybės atstovus.
– Mokslo metai eina į pabaigą, tad gerbiami svečiai turės galimybę susirinkusiems mokyklų vadovams pristatyti savo įstaigų programas, – pradėdama susirinkimą pasakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Adas Jakubauskas pristatė MRU vykdomą Dvigubo diplomo programą:
– Turime pasirašę Dvigubo diplomo programas su Londono, Ispanijos, Pietų Korėjos universitetais. Dabar ateina eilė pasirašyti tokias programas su Lenkijos universitetais Varšuvoje ir Poznanėje, – teigė Adas Jakubauskas.
Studentas, pasirinkęs Dvigubo diplomo programą, pusę studijoms skirto laiko mokosi Lietuvoje, kitą pusę – užsienio universitete-partneryje ir įgyja aukščiausios kvalifikacijos teisininko, psichologo, politologo ar kt. dvigubą diplomą, suteikiantį galimybę jam pradėti sėkmingą karjerą arba Lietuvoje, arba kitoje pasaulio šalyje.
Adas Jakubauskas taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono mokyklų direktorius prašydamas suteikti MRU atstovams galimybę apsilankyti jų vadovaujamose įstaigose ir pristatyti savo pasiūlymus tiesiogiai mokyklos bendruomenėms.
LEU vadovybės atstovai, pristatydami savo programas, akcentavo tikslines studijų vietas ir jų privalumus. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti tikslinį finansavimą.
– Tikslinę studijų vietą gavęs studentas, baigęs mokslus, turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, – sakė Lietuvos edukologijos universiteto Akademinių reikalų direkcijos Studijų organizavimo skyriaus vedėja Brigita Vainorytė.
Studijų programos, kurioms yra skiriamas tikslinis finansavimas, gauna tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirenka pati aukštoji mokykla. Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių bei už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.
Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašo trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio netenka ir turi valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat, kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.
Dėkodama pašnekovams Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič išreiškė viltį, kad „mūsų bendradarbiavimas nenutrūks šioje salėje, ir universitetų atstovai turės galimybę nuvykti į rajono švietimo įstaigas. O važiuoti tikrai yra kur – rajone yra 21 gimnazija ir 3 vidurinės mokyklos“.
Kita susitikimo viešnia – UAB „Kiveda“ direktorė Irena Sinickienė – pristatė jos vadovaujamos įmonės mokiniams teikiamas edukacines-pažintines keliones po Vilniaus senamiestį ir jo prieigas.
– Mes taip pat organizuojame matematinio, istorinio, gamtinio, architektūrinio Vilniaus, saugaus eismo Vilniuje ekskursijas, – sakė direktorė. Ekskursijos temą ir maršrutą galima koreguoti pagal moksleivių amžių ir mokymosi programas.
Antroje pasitarimo dalyje Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sofija Ryžova supažindino mokyklų vadovus su užsienių kalbų (anglų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalies organizavimo ir vykdymo tvarka, vyko apibendrinimas, atsakyta į iškilusius klausimus.