Dzūkijos regione tęsiama upinių mašalų kontrolė
Nemuno aukštupyje prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos vėl naikinami upiniai kraujasiurbiai mašalai. Pernai jie pradėti naikinti po penkerių metų pertraukos. Paaiškėjo, kad nenaikinant kraujasiurbių mašalų jų populiacija išaugo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, jog upiniai mašalai – maži, museles primenantys vabzdžiai. Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai nėra skausmingi, nes mašalų seilėse yra ne tik medžiagų, išplečiančių paodžio kapiliarus, kad geriau tekėtų kraujas, bet ir nuskausminančių medžiagų. Visos šios medžiagos yra toksiškos, tad vėliau sukelia negalavimą, vadinamą simuliotoksikoze, kurios simptomai: odos paburkimas, karščiavimas, širdies darbo, kraujo spaudimo sutrikimai ar net stipri alerginė reakcija. Nuo simuliotoksikozės galvijas gali nugaišti per 15 min. Nėra žinoma atvejų, kad nuo mašalų sukandimų žūtų žmogus, tačiau galvijų ir paukščių kritimai nuo simuliotoksikozės rajonuose, kuriuose gausu kraujasiurbių upinių mašalų, nėra reti. Baltarusijoje atlikti tyrimai parodė, kad nuo upinių mašalų puolimo apsaugota karvė per mėnesį duoda vidutiniškai 40 l pieno daugiau negu karvė, puolama mašalų. Pieno, o taip pat mėsos, produkcijos sumažėjimas aiškinamas ne tik fiziologine organizmo reakcija į mašalų seilių toksinus, bet ir tuo, kad puolami upinių mašalų galvijai yra neramūs ir mažiau laiko gali skirti ėdimui.
Biologinio preparato panaudojimo metu gegužės mėnesį pagrindinės Lietuvoje kraujasiurbės upinių mašalų rūšies Simulium maculatum lervų tankis ant vandens augalų buvo mažesnis nei 2016 m. ir siekė iki 215 lervų / 1 dm2 augalo ploto.
Praėjus trims paroms po biologinio preparato panaudojimo nustatyta, kad jis efektyviai (daugiau nei 96%) veikė Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos iki Merkinės (biologinio preparato efekyvumas Nemune ties Druskininkais siekė 99,9%, o Nemune ties Merkine 96%). Praėjus savaitei po biologinio preparato panaudojimo nustatyta, kad biologinis preparatas efektyviai veikė Nemuno atkarpoje nuo jo panaudojimo vietos iki Alytaus: Nemune ties Alytumi buvo nustatytas 97,5% upinių mašalų lervų mirtingumas.
Dėl sparčiai krintančio Nemuno vandens lygio vyksta intensyvi upinių mašalų lervų migracija pasroviui iš Nemuno dalies neapdorotos biologiniu preparatu.
Šiuo metu Nemuno pakrantėse skraido uodai trūkliai (jie nekanda) bei pavieniai tik upių slėniuose galvijus puolantys Simulium reptans rūšies upiniai mašalai, vakarais (prieblandoje) netoli drėgnų vietovių gali kąsti smulkieji mašalai (labai smulkūs, vos plika akimi matomi uodukai).
