EBPO rekomendacija Lietuvai – spręsti demografines problemas ir užtikrinti darbo vietų kokybę
Lietuvos ekonomika po pasaulinės finansų krizės atsigavo sustiprėjusi – bendras vidaus produktas, atlyginimai ir užimtumas grįžo į prieškrizinį lygį, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Anot jų, dabar Lietuva turi išspręsti demografines problemas, susijusias su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, ir padaryti darbo rinką įtraukesnę.
Šiandien Lietuvos institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinio sektoriaus atstovams, socialiniams partneriams pristatytos EBPO ekspertų atliktos Lietuvos Darbo rinkos, socialinės ir migracijos politikos peržiūros ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Ši peržiūra yra vienas iš būtinų etapų Lietuvai, siekiant narystės EBPO.
„Lietuvos prisijungimas prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos yra vienas svarbiausių strateginių Lietuvos tikslų. Tikimės, kad Lietuva bus pakviesta tapti EBPO nare dar šių metų viduryje“, – šiandien sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Kaip teigė ministras, „galime pasidžiaugti, kad dalis EBPO pateiktų rekomendacijų yra jau įgyvendinamos praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos pertvarka ar socialinės paramos adekvatumo didinimas, keliant valstybės remiamų pajamų dydį ir įvedant minimalių poreikių vartojimo dydžio skaičiavimo metodiką.“
Anot EBPO ekspertų, nuo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžios gyventojų skaičius šalyje kiekvienais metais mažėjo daugiau nei 1 proc., nes žmonės išvyksta į užsienį ieškoti geriau apmokamo ir geresnio darbo. Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2015 iki 2020 m. bus sumažėjęs maždaug 9 proc., o trečiajame dešimtmetyje mažės dar 20 proc. Pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui darbingo amžiaus gyventojų, padidės nuo 28 žmonių 2015 m. iki 46 žmonių 2030 m.
Peržiūros ataskaitoje teigiama, kad skirtumas tarp atlyginimų, mokamų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, mažėja pernelyg lėtai, kad artimiausiu metu galima būtų tikėtis emigracijos masto sumažėjimo. Pajamų nelygybė taip pat išlieka didelė, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis beveik nepagerėjo per pastaruosius metus.
„Kad ekonomikos augimo naudą pajaustų kuo daugiau žmonių, reikia panaikinti nelygybę darbo rinkoje ir išspręsti ženklius regioninius skirtumus užimtumo ir mokymosi rezultatų srityje, – teigė EBPO direktorius užimtumo, darbo ir socialinių reikalų klausimais Stefanas Scarpetta, pristatydamas ataskaitą Vilniuje. – Reikia stengtis pagerinti darbo vietų kokybę, atsižvelgiant į tai, kad neformalus darbas bei maži atlyginimai vis dar yra plačiai paplitęs reiškinys. Neoficialiai dirbančių asmenų, kurie nėra socialiai apdrausti arba ginami darbo įstatymų, skaičius šalyje yra didesnis nei bet kurioje kitoje ES šalyje, išskyrus Latviją.“
Kaip pastebi EBPO, neseniai priimtas naujas Darbo kodeksas, nedarbo socialinio draudimo sistema, užimtumo politika, išmokos gaunantiems minimalias pajamas ir valstybinės pensijos padeda mažinti neformalų darbą ir užtikrina pajamas. Kartu svarbu tai, kad darbo rinkai ir socialinės politikos įgyvendinimui būtų skiriama daugiau išteklių.
Anot ekspertų, siekiant padidinti socialinėms reikmėms skirtą biudžetą ir įgyvendinamų darbo rinkos programų finansavimą, reikia didinti mokestines pajamas. Kaip teigiama ataskaitoje, reikia keisti mokesčių struktūrą. Progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų, turto mokesčių, kapitalo prieaugio mokesčių ir aplinkos mokesčių įvedimas padėtų sumažinti nelygybę.
EBPO atstovai akcentuoja svarbą imtis priemonių, kad emigrantai grįžtų namo. Kaip rodo atlikta peržiūra, sugrįžo mažiau nei 40 proc. emigrantų, išvykusių 2010 m., mažai tikėtina, kad sugrįš ir vėlesniais metais išvykę emigrantai. Iš tų, kurie sugrįžta, daugiau nei du trečdaliai neįsidarbina ir dėl to vėl išvyksta į užsienį. Anot ekspertų, programa „Globali Lietuva“, kuria siekiama įtraukti emigrantus į šalies gyvenimą, yra per mažai finansuojama, jai reikia skirti daugiau lėšų, ypač siekiant padėti sugrįžtantiems namo darbingo amžiaus žmonėms. Užsienyje dirbančius lietuvius, kurie yra nepatenkinti darbu užsienyje, svarbu informuoti apie įsidarbinimo galimybes.
„Atsižvelgiant į ataskaitos išvadas, galima pastebėti, kad siekiant suvaldyti didėjančius emigracijos mastus bei spręsti senėjančios visuomenės, pajamų nelygybės ir skurdo problemas, reikalingas kompleksinių priemonių rinkinys. O tai apima tiek darbo rinkos įtraukties didinimą, pajamų politikos stiprinimą bei tikslingesnį migracijos politikos įgyvendinimą“, – teigė ministras Linas Kukuraitis.
EBPO rekomenduoja Lietuvai stebėti darbo vietų kūrimą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bei darbo tarybų steigimo poveikį profesinėms sąjungoms – tai jau yra daroma – ir, jei reikia, imtis taisomųjų veiksmų, taip pat mažinti neformalų darbą ir gerinti darbuotojų sveikatą bei imtis sankcijų prieš darbdavius, kurie pažeidžia įstatymus. Kartu siūloma teikti didesnę pagalbą ieškantiems darbo – skirti daugiau lėšų valstybinei užimtumo tarnybai ir didinti dalyvavimą, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų, mokymo programose. Taip pat rekomenduojama gerinti socialinę apsaugą – didinti maksimalią nedarbo išmokų trukmę, toliau didinti piniginę socialinę paramą ir mokesčių lengvatas valstybinių pensijų sistemai, kad nedidėtų senyvo amžiaus žmonių skurdas. EBPO siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio.
Apie EBPO ir Lietuvos siekį tapti nare
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – tai unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą. Jos svarstomų klausimų spektras yra labai platus – nuo makroekonominių iki aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacinių. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios įvertina atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje, organizacija yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos bazių. Šiuo metu EBPO priklauso 35 valstybės.
Lietuva nuo 2013 m. pradėjo pereinamąjį intensyvaus bendradarbiavimo su EBPO etapą ir 2015 m. birželio 4 d. buvo oficialiai pakviesta pradėti stojimo procesą. 2016 metų viduryje pradėta vykdyti Lietuvos stojimo į organizaciją Darbo rinkos, socialinės ir migracijos politikos peržiūra – viena iš 21 Lietuvos peržiūros, būtinos Lietuvos stojimui į EBPO. Tų pačių metų gruodį Lietuvoje vyko stojimo peržiūrą rengiančių EBPO ekspertų vizitas – jie susitiko su suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovais, socialiniais partneriais, nacionaliniais ekspertais, mokslininkais, politikais ir verslo atstovais. Daugiau nei 30 susitikimų vyko ne tik Vilniuje, bet ir Širvintose, Radviliškyje bei Šiauliuose. 2017 m. lapkritį Lietuvos Darbo rinkos, socialinės ir migracijos politikos peržiūros ataskaita svarstyta EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete Paryžiuje, pristatyta šiandien Vilniuje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2013 m. birželio dalyvauja EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komiteto ir šio komiteto darbo grupių veikloje stebėtojo statusu. Komitete svarstomos naujausios tendencijos bei problemos, iškylančios pritaikant valstybės socialinę sistemą naujiems iššūkiams. Prie šio komiteto veikia trys darbo grupės: Užimtumo darbo grupė, Socialinės politikos darbo grupė ir Migracijos darbo grupė.
