ECB dar kartą sumažino palūkanas

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino palūkanų normas, kad paskatintų sunkumų kamuojamą euro zoną, tačiau leido suprasti, kad švelninimas gali artėti prie pabaigos, ir kartu įspėjo dėl „didėjančio neapibrėžtumo“ didžiulių Vokietijos išlaidų planų ir JAV grasinimų muitais akivaizdoje.
Kaip pranešama, tai buvo šeštasis centrinio banko sprendimas apkarpyti normas nuo pernai birželio. Šios Frankfurte įsikūrusios institucijos bazinė indėlių palūkanų norma buvo sumažinta ketvirčiu procentinio punkto, iki 2,5 proc. Ši norma 2023 m. pabaigoje buvo pasiekusi rekordinius 4 proc., kai ECB inicijavo įnirtingą didinimo ciklą, kad pažabotų energijos ir maisto kainas, išaugusias po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pareiškime, kuriame buvo paskelbta apie naujausią sprendimą, ECB pažymėjo, kad infliacijos mažėjimo procesas „klostosi gerai“, o atitinkamas rodiklis nusistovės ties centrinio banko nustatytu 2 proc. tikslu.
Infliacija euro zonoje vasarį šiek tiek sumažėjo, iki 2,4 proc. Tačiau ECB padidino šių metų infliacijos prognozę iki 2,3 proc., kai anksčiau buvo numatomas 2,1 proc. įvertis, o tai liudija bęsitęsiantį kainų spaudimą.
Svarbu tai, kad ECB pakoregavo gaires ir nurodė, jog palūkanų normos tampa „reikšmingai mažiau ribojančios“. Tai leidžia manyti, kad jos nebeturi didelės įtakos mažinant infliaciją. Pakitusi retorika yra ženklas, kurio laukė rinkos ir kuris, jų manymu, rodo, kad politikos formuotojai ruošiasi stabdyti normų karpymą.
Atkreipdamas dėmesį į besitęsiančias eurą įsivedusių šalių ekonomines bėdas, centrinis bankas sumažino 2025 ir 2026 m. augimo prognozę atitinkamai iki 0,9 ir 1,2 proc. Bankas taip pat perspėjo dėl „dabartinių didėjančio neapibrėžtumo sąlygų“ ir primygtinai tvirtino, kad sprendimus priims remdamasis gaunamais duomenimis.
ECB vadovė: didesnės vyriausybės išlaidos gali padidinti augimą ir infliaciją
Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai gali paskatinti augimą ir infliaciją, Vokietijai prieš tai pranešus apie planus didinti išlaidas šiose srityse.
„Didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai taip pat gali paskatinti augimą“, – sakė Ch. Lagarde ir pridūrė, kad tai „taip pat gali padidinti infliaciją dėl poveikio visuminei paklausai“. Tačiau Ch. Lagarde pažymėjo, kad tikėtino kito Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymas yra „nebaigtas“, o jo poveikio mastas nėra aiškus.
ECB vadovė taip pat nurodė, kad euro zona „visur“ susiduria su rizika ir neapibrėžtumu, o tai gali paveikti augimą ar pakurstyti infliaciją valiutos bloke. „Dabartinį vaizdą labiau nei bet kada anksčiau temdo neapibrėžtumas“, – kalbėjo ji.
Šie Ch. Lagarde komentarai nuskambėjo po to, kai anksčiau ketvirtadienį buvo paskelbta, kad ECB dar kartą sumažino palūkanų normas.