Edukacinis užsiėmimas „Pasiruošk Žolinėms“
Rūdiškių biblioteka, bendradarbiaudama su Trakų rajono Rūdiškių sporto klubu, kuris vykdo vasaros vaikų socializacijos daugiadienę stovyklą „Žingsniukas 2021“, rugpjūčio 13 d. stovyklautojams surengė edukacinį užsiėmimą „Pasiruošk Žolinėms“.
Susitikimo metu vaikai sužinojo apie Žolinių šventę. Žolinė, pagal katalikų tikėjimą, tai Marijos ėmimo dangun šventė. Tai seniausia ir garbingiausia iš visų Dievo Motinos garbei skirtų švenčių. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių. Tada ir įtikėta, kad Dievo gimdytoja paimta į dangų. Nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčioje šventinti vaistingas laukų žoleles, gėles, javus ir daržoves. Buvo manoma, kad pašventintos gėlės apsaugos namus nuo perkūno, gaisro ir piktųjų dvasių. Žolinių šventė – padėka gamtos galioms už dosnią vasarą.
Edukacija apie vaistinguosius augalus jauniems žmonėms buvo tikslinga ir prasminga, nes toks metas, kai gali: surasti, pačiupinėti, pauostyti ir net paragauti. Vaistažolės turi labai reikalingų žmogaus organizmui vitaminų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, riebalų, eterinių aliejų, pektinų ir kt. Be žaliosios vaistinės neišsivertė ir mūsų protėviai: laukuose, pievose, miškuose jie ieškojo priemonių savo negalavimams gydyti. Su edukacijos dalyviais aiškinomės, kada ir kokias augalo dalis reikia rinkti, taip pat, norint sulaukti gerų gydymo rezultatų, reikia mokėti ir žinoti, kaip tinkamai paruošti augalų vaistinę žaliavą. Vaistiniai augalai renkami nuošaliose, neužterštose vietovėse. Draudžiama juos rinkti pakelėse, prie ganyklų, šiukšlynų, miestuose ir pan. Tik laiku surinktos ir pagal reikalavimus išdžiovintos vaistažolės išsaugo savo vertingas gydomąsias savybes. Renkant vaistažoles, būtina laikytis taisyklių: skinti tik gausiai augančius augalus, trečdalį jų palikti daugintis; nenaikinti viso augalo, jeigu reikalingos tik atskiros jo dalys; naudoti specialius įrankius; iškasus šaknis, likusias smulkiąsias šakneles pasodinti atgal į dirvą, žemę sulyginti; rinkti tik tuos augalus, kuriuos gerai pažįstate ir tiek, kiek vienu metu galima sudžiovinti.
Naudodami bibliotekoje turimas išmaniąsias technologijas, peržvelgėme dažniausiai vartojamas vaistažoles, išsiaiškinome, nuo ko jos naudojamos. Vėliau vyko praktinės užduotys – pažinti ir surasti puokštėje nurodytą vaistažolę, pasakyti, nuo ko ji vartojama. Edukacijos pabaigoje degustavome keturias vaistažolių arbatas, kurias turėjome atpažinti iš skonio bei kvapo. Labiausiai vaikai įsiminė pelyno arbatos skonį dėl savo išskirtinio aromato, o geriausiu skoniu pasižymėjo čiobrelis, mėta, ramunėlės. Edukacijos dalyviai buvo be galo dėmesingi, žingeidūs, atidžiai klausėsi ir pasakojo savo patirtis. Manau, kad papildytas žinių bagažas apie vaistažoles niekur nedings, reikalui esant vaikai prisimins, kokių vaistažolių arbata gali padėti perštint gerklei, kylant temperatūrai ar suskaudus pilvui.
Nepastebimai greitai prabėgo laikas, su gera nuotaika, abipusėmis padėkomis išsiskirstėme. Džiugu – sveikatos grūdas pasėtas!
