Egidijus Vareikis apie komitetus ir merų kadencijas

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, po kovo 3 d. įvykusio tiesioginių merų rinkimų pirmojo turo ir savivaldybių tarybų rinkimų beveik ketvirtadalis savivaldybių tarybos narių atstovauja įvairiems visuomeniniams rinkimų komitetams. Išrinktas 1151 tarybos narys, atstovaujantis partijoms, ir 310 tarybos narių, atstovaujantys visuomeniniams rinkimų komitetams. Iš išrinktų savivaldybių merų 15 atstovauja partijoms, o 4 – visuomeniniams rinkimų komitetams. Kovo 17 d. įvyksiančiame antrame tiesioginių merų rinkimų antrame ture dėl mero pareigų varžysis 63 partijų ir 18 – visuomeninių rinkimų komitetų deleguoti kandidatai. Vieni visuomeninių rinkimų komitetų sėkmę įvardija kaip grėsmę, kiti tvirtina, kad tai normalus procesas. Apie savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus kalbamės su Seimo nariu Egidijumi Vareikiu.
Gerbiamas Egidijau, kaip vertinate tokią visuomeninių rinkimų komitetų sėkmę šiuose rinkimuose? Tai grėsmę keliantis ar normalus procesas?
Mano supratimu, visuomeniniai rinkimų komitetai yra labai natūralus politinis procesas. Jis atsiranda dėl kelių priežasčių. Viena tokių – visame pasaulyje pastebima, kad vis labiau mažėja politinių partijų reikšmė. Ypač savivaldoje. Juk žmonėms svarbu, kad būtų realizuojami tam tikri politiniai projektai, o ne kas – liberalai, socialdemokratai, konservatoriai ar dar kurios partijos atstovai jų imsis.
Tas manau, nieko stebėtino, kad Lietuvos savivaldoje dirbs vis daugiau tarybos narių, kuriuos iškėlė visuomeniniai rinkimų komitetai. Mano manymu, tie komitetai yra laikmečio ženklas, ir į tai reikia žiūrėti, kaip į labai natūralų reiškinį.
Kitas dalykas, balsavimo savivaldybėse rezultatai, dar nereiškia, kad žmonės, balsuodami už vieną ar kitą visuomeninį rinkimų komitetą, neremia kurios nors politinės partijos valstybės mastu. Kadangi Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose nebus visuomeninių rinkimų komitetų, jie balsuos visiškai kitaip, pasirinkdami partiją. Tad vertinti partijų įtaką, vadovaujantis savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, nėra labai patikima.
Per pirmąjį tiesioginių metų rinkimų turą išrinkti merai atsivedė ir atsivedė ir tai pačiai partijai ar visuomeniniam rinkimų komitetui atstovaujančių tarybos narių daugumą. Kas tai: diktatūros grėsmė ar žmonių pasitikėjimas meru?
Tai, kad išrinktas meras atsiveda ir savo komandą, yra natūralus dalykas. Daug kur merą renką ne todėl, kad jis atstovauja kuriai nors politinei partijai, o todėl kad jis gerai atlieka savo misiją. Todėl neretai kandidatuojančiam merui yra naudingiau susikurti savo komitetą, o ne atstovauti kažkuriai partijai. Mes žinome Lietuvos liberalų sąjūdžio istoriją ir matome, kad daug kur kandidatai į merus kūrė komitetus, nes nenorėjo būti siejami su partijos vardu.
Taigi merams kai kuriais atvejais yra patogiau rodyti savo neutralumą. Kadangi tie merai yra populiarūs, natūralu, kad jie atsiveda ir savo komandą.
Pagaliau juk ir per rinkimų kampaniją kiekvienas kandidatas kalba, kad jis turi savo komandą, pajėgią įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Kuris gi kandidatas į merus per rinkimų kampaniją sako, kad jis neturi komandos? Net tie, kurie tos komandos neturi, teigia ją turintys. Kad rinkėjai balsuoja už merą ir jo komandą yra labai natūralus dalykas. Būtų keista, jei žmogus balsuotų už merą, bet nebalsuotų už jo komandą.
Prieš pirmuosius tiesioginius merų rinkimus buvo baimių, kad išrinkti merai bus vieniši ir neturės palaikymo, bet praktika parodė, kad geri merai ne tik kad nebuvo vieniši, bet jie sugebėjo sukurti komandą, kurią rinkėjai remia.
Per pirmąjį turą išrinkta nemažai merų, kurie skaičiuos keliolikos darbo meru metų patirtį. Jūsų manymu, kelių kadencijų mero patirtis naudinga savivaldybei ar keliantis tam tikrų grėsmių reiškinys?
Jei reikalingas žmogus, kuris atėjęs į valdžią tik sėdėtų poste, o ne dirbtų, tada kadencijas tikrai reikia riboti. Tačiau kai žmogus ateina į darbą ir per darbą įgyja vis didesnę patirtį, nematau nieko blogo, kad jis tose pareigose dirba keliolika ir daugiau metų. Kur yra dirbami konkretūs darbai, o ne sėdima postuose, kadencijų neturėtų būti.
Užsk. Nr. EV-104