EIMIN siūlo sudaryti geresnes sąlygas ginkluotės gamybai Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. 

„Atsižvelgdami į pasikeitusią geopolitinę padėtį, nuolat ieškome galimybių užtikrinti spartų gynybos ir saugumo pramonės vystymąsi. Jau dabar pastebime, kad pastaraisiais metais produktų gamyba šiame sektoriuje Lietuvoje išaugo pusantro karto. Nuo praėjusių metų šio sektoriaus įmonėms leista kurtis LEZ, taip pat šiais metais inicijavome pakeitimus, kad Lietuva turėtų galimybę pati pasigaminti Europos gynybai reikalingų produktų. Siūlomais stambių projektų reguliavimo pakeitimais galės pasinaudoti potencialūs investuotojai, tokie kaip „Rheinmetall“, ar kiti Lietuvos ir užsienio kapitalo gamintojai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, pakeitimais siūloma supaprastinti su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras. Taip siekiama sudaryti sąlygas tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

„Apsirūpinimas ginkluote tampa esminiu Lietuvos gynybos prioritetu. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambiems gamybiniams projektams reikalingos statybos terminas gali užtrukti 2–2,5 metų, kai, įsigaliojus pakeitimams, jį sutrumpintumėme iki maždaug pusės metų. Taip būtų sudarytos galimybės užtikrinti gynybinius šalies poreikius ir saugumą per ženkliai trumpesnį laiką“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. 

Reguliavimas būtų taikomas visiems įstatymų reikalavimus atitinkantiems stambiems projektams, kurie Vyriausybės nutarimu pripažįstami užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Pagal Investicijų įstatymą viena iš privalomų stambaus projekto sąlygų yra ne mažesnės kaip 20 mln. (30 mln., kai investuojama Vilniuje) vertės investicijos Lietuvoje. 

Iki šiol Lietuva didžiąją ginkluotės dalį įsigyja tarptautinėse rinkose, o tokiu atveju neišvengiama priklausomybės nuo tiekėjų iš užsienio valstybių. Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė turėtų nenutrūkstamą valstybės poreikiams tinkamą prieigą prie reikiamų ginklų ir šaudmenų, būtina užtikrinti, kad esminius valstybės poreikius tenkintų Lietuvos teritorijoje veikiantys ūkio subjektai.  

Priimti pakeitimai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Jie sudarys palankias sąlygas Lietuvoje įgyvendinti didelės pridėtinės vertės projektus ir ženkliai pagerins investicinę Lietuvos aplinką. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta ir nuo 2021 m. pradėta taikyti stambių investicinių projektų, kitaip žinomų kaip žaliojo koridoriaus projektai, iniciatyva leidžia kur kas lengviau ir greičiau įsikurti, o kartu suteikiamas ir valstybei svarbaus projekto statusas bei iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Taip pat nuo liepos 1 d. įsigalios nauji stambiems projektams keliami reikalavimai, pagal kuriuos stambi įmonė turės sukurti nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų, o darbo užmokestis turės būti ne mažesnis kaip 1,25 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio darbo užmokesčio. 

Įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija. Tikimasi, kad minėti teisės aktų projektai bus svarstomi šio pavasario Seimo sesijoje.