Eitvydės Pranevičienės knygos „Tango tyloje“ pristatymas Lentvario bibliotekoje
Lentvario miesto biblioteka kalendorinį pavasarį pasitiko su novelistės Eitvydės Pranevičienės knygos „Tango tyloje“ pristatymu. Rašytoja gimė 1961 m. Palemone, dar vaikystėje su močiute persikėlė į Kauną. Dabar su vyru gyvena ir Jonavoje, ir Kaune. Turi dvi dukras ir tris anūkes, kurių jauniausiajai Adrijai vos vienas mėnuo. Rašytoja trylika metų dirbo „Azoto“ trąšų gamykloje, keturiasdešimt metų sukosi šeimos versle ir tik nuo 2011 m. pradėjo spausdinti savo noveles laikraštyje „Alio Jonava“. Šiuo metu yra išleidusi jau tris novelių rinkinius: „Vidinė styga“, „Angelų vasara“ ir „Tango tyloje“. Tai istorijos apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje, keliones ir jausmus.
Eitvydė į svečius atvyko ne viena. Drauge su ja atkeliavo ir saksofonistas Romaldas Žilinskas. Šis bibliotekos svečias džiugino visų į susitikimą atvykusių žmonių ausis, akis ir širdis. Jo atliekama muzika leido pasijusti tarytum atostogų metu be jokių rūpesčių sėdėtum jaukioje pajūrio kavinukėje ir tavo galvą glostytų švelnus vėjas.
Žmogaus gyvenime išbandymai paprastai užgriūna netikėtai, nelauktai. Taip atsitiko, kad 2010 m. slidžiame kelyje Jonava–Kėdainiai rašytoja patyrė avariją, po kurios prireikė labai daug pastangų išlikti ir vėl atsistoti ant kojų. Situacija per kelias minutes pasikeitė ir Eitvydė iš stipraus žmogaus tapo ligoniu. Suvokė, kad norint žengti į priekį, prireiks mokytis nuolankumo, kantrybės, išmokti prašyti atjautos ir meilės iš supančio pasaulio, kuriame per vieną akimirką nebeturi jokių teisių. Tuomet, gulėdama ant lentų, Eitvydė įgavo išminties ir kitų dovanų, kurias ji su meile priėmė. Taip pradėjo kurti – piešti ir rašyti. Išmoko vertinti kiekvieną likimo ir Dievo padovanotą akimirką. Išmoko tvirtai priimti sprendimus ir dėkoti likimui už sutiktus savo gyvenimo kelyje žmones. Rašytojos gyvenimo kredo skamba taip: po devyniomis spynomis užrakink visas negandas, kad neduok Dieve, jos neišlįstų, ir stenkis palaikyti pozityvią gyvenimo pusę, net jei laikrodis skaičiuotų paskutines gyvenimo minutes.
Susitikimo metu su rašytoja kalbėjomės apie jos nueitą kūrybinį kelią, naująją knygą „Tango tyloje“ ir grožėjomės ant molbertų įsitaisiusiais E. Pranevičienės tapytais paveikslais, kuriuos vakaro pabaigoje autorė padovanojo į susitikimą atvykusiems žmonėms.
„Tango tyloje“ – tai knyga, kurioje subtiliai pasakojama apie tai, kaip gyventi, kai skauda širdį. Novelistė pasidalino, kad jos parašytos knygos pasieks savo tikslą tada, kai skaitytojas novelėje ras bent vieną sakinį, kuris skirtas jam, ir jį užvaldys jausmas, kad šis sakinys ar pastraipa yra apie jį. Tuomet ir įvyks stebuklas – skaitytojo širdis išgirs rašytojos žodžių magiją. Knygoje yra skaudžių gyvenimiškų istorijų. Joje atiduodama paskutinė duoklė – atminimo žodis motinai.
Turbūt ne veltui sakoma, kad tango yra dviejų žmonių pokalbis be žodžių… Tokia ir yra pagrindinė novelės ,,Tango tyloje‘‘ mintis. O dramatiški įvykiai, nulėmę netikėtus išbandymus, yra išgyventi pačios rašytojos.
Šilti autorės žodžiai, jautrūs pasakojimai ir svaigi Romaldo Žilinsko muzika visus susirinkusius įtraukė taip, kad vakarui pasibaigus niekas nebenorėjo skirstytis, juo labiau, kad visų atėjusių po susitikimo laukė staigmena – kiekvienas iš rašytojos rankų dovanų gavo po naujausią knygą su autorės palinkėjimu.