Ekologiškai ūkininkaujantiesiems – permainų metas

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Paramos krepšelyje – milijoninės lėšos

ŽŪM, skatindama ekologiškų, vietinės kilmės žemės ūkio ir maisto produktų auginimą, gamybą ir tiekimą rinkai, ūkininkus sertifikuoti auginamą produkciją pagal ekologinei  gamybai keliamus reikalavimus kvietė jau nuo 1997 m. Ekologinės produkcijos gamintojai galėjo teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – KPP 2007–2013 m.) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, vėliau – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP 2014–2020 m.) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pagal šias priemones pareiškėjams kompensuojami dėl dalyvavimo ekologinio ūkininkavimo sistemoje patiriami papildomi kaštai (išlaidos sertifikavimui, laboratoriniams tyrimams) bei dėl prisiimtų griežtesnių agroaplinkosaugos reikalavimų patiriami derliaus nuostoliai.

Iki 2016 m. pabaigos pagal minėtąsias priemones iš viso buvo pateikta 6 131 paramos paraiška, skirta daugiau kaip 212,4 mln. eurų paramos. Pagal KPP 2007–2013 m. programą „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėta beveik 166 mln. eurų, o pagal KPP 2014–2020 m.  priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ šiuo metu jau išmokėta  daugiau kaip 47 mln. eurų.

ŽŪM dedamos pastangos šiai ūkio veiklai sudaryti kuo palankesnes sąlygas nenuėjo veltui. Paramos lėšų ir pačių ūkininkų darbštumo bei atkaklumo dėka Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių, vyksta nuolatinė ekologinės gamybos plėtra.

Ekologinio ūkininkavimo lyderis Lietuvoje akivaizdžiai yra augalininkystės sektorius. Šiuo metu ekologinė augalininkystė plėtojama daugiau kaip 225 tūkst. ha. Iš jų varpiniai javai sudarė 97918 ha, ankštiniai – 31154 ha, varpinių–ankštinių javų mišiniai – 6982 ha, daugiametės žolės – 69939 ha, pūdymai – 2954 ha, daržovės – 135 ha, vaistažolės, prieskoniniai ir aromatiniai augalai – 3492 ha, sodai ir uogynai – 3843 ha, kiti pasėliai – 5248 ha. Ekologiška sėkla auginama 5906 ha plote.

Nuolatinė ekologinės gamybos plėtra stebima ir kituose sektoriuose: ekologinė akvakultūra puoselėjama 3877 ha plote, laukinė augalija renkama 21 967 ha, sertifikuotos 994 bičių šeimos, o ekologinė gyvulininkystė plėtojama 1117 ūkių. 

Statistika rodo, kad didėja ir ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo bei tiekimo rinkai apimtys, o vartotojai pastebi kasmet įvairesnį rinkai tiekiamos produkcijos asortimentą.

Naujos paraiškos nebebus priimamos

Nors pasiekti rezultatai ir ekologinių plotų augimas džiugina, tačiau faktas akivaizdus – ekologiniam ūkininkavimui skirtas ES paramos krepšelis ištuštėjo. Šiuo metu lėšų trūkumas siekia 40 mln. eurų.  ŽŪM teko spręsti galvosūkį, kaip subalansuoti išmokas, kad jų užtektų iki finansinio periodo pabaigos. Įvertinęs KPP 2014–2020 metų laikotarpiu priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinti skirtą sumą, jau patvirtintų paraiškų kiekį bei lėšų poreikį iki 2016 m. pagal priemonę prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, Programos valdymo komitetas posėdžio metu vienbalsiai nutarė šiemet vykdyti tik tęstinius įsipareigojimus ir naujų paramos paraiškų pagal šią priemonę nepriimti.

Veiklos plėtrai – kitos patrauklios galimybės

Tiesa paprasta: valstybė žemdirbius rems tol, kol turės lėšų, o be jų teks gyventi su tuo, kas yra. Daugelio ES šalių ekologiškai ūkininkaujantieji dalyvauja įgyvendinant ir kitas įvairias paramos teikimo programas, taip susirinkdami nemažai papildomų lėšų. Dabar ir Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas bus derinamas su kitomis priemonėmis. ŽŪM, atsižvelgdama į pareiškėjų lūkesčius, ekologinės gamybos sistemos dalyvius ragina dalyvauti įgyvendinant kitas KPP 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės pagalba.

O tokių priemonių yra tikrai gausu. Ekologinės ūkio veiklos subjektai kviečiami teikti paramos paraiškas pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir dalyvauti įgyvendinant atitinkamas šios priemonės veiklas, pavyzdžiui, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir kt.

Jie gali teikti paramos paraiškas pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, pagal kurią gali būti kompensuojamos papildomos pajamos produktui sertifikuoti ir tiekti rinkai (etiketės, informacinė medžiaga, išlaidos pakuotei ir kt.).

Jeigu labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės įsipareigos perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą, jos galės teikti paramos paraiškas pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą“. Tokioms įmonėms bus taikomas 50 proc. paramos intensyvumas. Didesnėms įmonėms  šis intensyvumas sieks 30 proc.

Ekologiškai ūkininkaujantieji taip pat gali teikti paramos paraiškas pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjams, investuojantiems į ekologinį ūkininkavimą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tačiau ekologiškai ūkininkaujantiesiems paramos intensyvumas padidinamas papildomai 20 proc., jeigu jie vykdo gyvulininkystės veiklą ir sertifikuoja visus ūkyje laikomus gyvulius. Tiek pat parama padidinama ir pareiškėjams, vykdantiems sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės veiklą ir sertifikuojantiems 100 proc. specializuoto sektoriaus žemės ploto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant skatinti aplinkosaugos funkcijas atliekančios akvakultūros veiklą, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, kasmet iki 2020 m.  gruodžio 31 d. yra teikiama parama iš valstybės biudžeto lėšų už žuvų produkcijos išauginimo akvakultūros tvenkiniuose sumažėjimą, susidariusį dėl vandens aplinkosaugos priemonių akvakultūros tvenkiniuose įgyvendinimo.

ŽŪM skatina gilinti žinias ir plėtoti inovacijas, todėl ekologinės gamybos ūkininkai, mokslininkai, žemės ir miškų ūkio konsultantai bei kiti kaimo plėtros sektoriaus dalyviai gali būti remiami bendrai veiklai įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės inicijuotus ir jos įgyvendinamus projektus pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Ekologiškai ūkininkaujantieji raginami pasinaudoti ir valstybės biudžeto lėšomis (iki 90 proc.) kooperatyvų ir asociacijų veikloms, susijusioms su ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu.

Svarbu žinoti ir dar vieną galimybę – valstybė teikia paramą mugių organizavimo, prekybos vietos įrengimo, produktų degustacijos, transportavimo ir kitoms su produktų populiarinimu susijusioms išlaidoms padengti. Paramos paraiškas galima teikti pagal Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.