Ekonomikos mokytojai: technologijos ir praktinės žinios svarbiau už „sausą“ teoriją

„Dabartinis mokymas paruošia vaikus kontroliniams darbams, tačiau ne savarankiškam gyvenimui“, – į šalies mokyklose taikomo mokymo spragas rugsėjo 1 d. išvakarėse dėmesį atkreipė „Swedbank“ centrinėje būstinėje susirinkę pedagogai, darbdavių ir moksleivių atstovai bei Lietuvos tėvų forumo atstovas. Anot jų, mokymo procesas būtų efektyvesnis, jei pamokų turinys ir mokymo priemonės labiau atitiktų jaunosios kartos poreikius, o žinių perdavimui būtų pasitelktos technologijos. 

Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu inovatyvią mokymo metodiką pristatė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių komunikacinių technologijų taikymo koordinatorė Edita Rabizaitė. Susirinkusiems pedagogams ji patarė: ateities visuomenę reikia ugdyti, pasitelkiant naująsias technologijas.

„Šiuolaikiniam mokytojui vien pedagogikos žinių nepakanka, – reikia pagalvoti, kaip turiniu sudominti moksleivius. Šiandien jaunimas informaciją įpratęs priimti per išmaniuosius įrenginius, naršydamas internete, todėl mokytojams nieko kito nebelieka, kaip tik prisitaikyti prie šių poreikių ir pradėti mokyti, pasitelkiant technologijas“, – diskusijos metu teigė E. Rabizaitė.

Inovatyvaus mokymo ekspertė pasakojo, jog  kompiuterinių įrenginių naudojimas pamokų metu pasiteisino: vaikams įdomu dalyvauti virtualiose pamokose, naudodamiesi interneto resursais, pedagogai gali vizualiai paaiškinti sudėtingus uždavinius ar praktiškai su mokiniais išbandyti ką tik išmoktą medžiagą. Mokinius taip pat papildomai motyvuoja galimybė atlikti interaktyvias užduotis, čia pat jas aptarti ir gauti įvertinimą.

Tikisi praktinių žinių

Aptardama šiuolaikinių metodų taikymą ekonomikos pamokose, E. Rabizaitė atkreipė dėmesį į moksleivių praktinių žinių poreikį, kurios jiems praverstų pradedant savarankišką gyvenimą.

„Mokiniams lengviau mokytis, jei jie suvokia, kuo pateikta informacija yra naudinga, kokias praktines problemas ji sprendžia. Todėl, pavyzdžiui, vaikus mokant ekonomikos, teorijos neužtenka, – reikia paliesti tokias praktines temas kaip verslo kūrimas, šalies ekonomika ar mokesčių sistema, o vadovėliuose esančią mokymo medžiagą papildyti individualiai parinktomis priemonėmis – vaizdo klipais, straipsniais, iliustracijomis. Toks mokymasis taps individualia vaiko patirtimi, jis pats jausis žinių atradėju. Tuomet ir žinios liks visam gyvenimui, o ne tik testo išlaikymui“, – praktinių mokymo priemonių privalumus vardijo inovatyvaus mokymo ekspertė.

Praktinių žinių svarbą pabrėžė ir diskusijoje dalyvavęs Antanas Bakšys, šiemet baigęs dvyliktą klasę.

„Pamokų metu pateikiama „sausa“ informacija be aiškaus praktinio panaudojimo moksleivių nedomina. Norėdami daugiau sužinoti apie aktualius dalykus, jaunuoliai dažnai informacijos ieško savarankiškai internete, – pasakojo abiturientas. Tiesa, jam tai netgi išėjo į naudą: pradėjęs savarankiškai mokytis to, kas jam įdomu, Antanas sparčiai tobulėjo, anksti pažino verslo pasaulį. Galiausiai, būdamas dešimtoje klasėje, kartu su bendraminčiais jis įkūrė IT sprendimų įmonę „SearchNode“, kurioje šiuo metu dirba 7 darbuotojai.

Svarbu – asmeniniai įgūdžiai

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotoje konferencijoje dalyvavusi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinė mokykla turėtų ugdyti jaunuolių asmenines savybes, kurių tikisi būsimi darbdaviai.

„Kitaip nei prieš 5-10 metų, šiandien darbdaviai gerokai dažniau kreipia dėmesį į būsimų darbuotojų asmenines savybes, o ne profesinį pasiruošimą. Svarbu, ne tai, ar universitete įgytas diplomas atitinka būsimo darbo sritį, o tai, ar žmogus yra linkęs nuolat mokytis ir tobulėti, ar gali dirbti savarankiškai. Šios savybės turėtų būti ugdomos dar vaikams mokantis mokykloje“, – aiškino R. Tatarėlytė.

Tuo tarpu jai antrinęs abiturientas A. Bakšys buvo įsitikinęs, kad moksleiviams  savarankiškam gyvenimui padėtų pasiruošti ir ankstyva darbo praktika.

„Pabaigę mokyklą jauni žmonės neturi žinių apie darbo rinką, o užmokesčio lūkesčiai nesutampa su realybe. Todėl pedagogai turėtų skatinti moksleivius ne tik stropiai mokytis, bet ir atostogų metu pradėti dirbti ar atlikti praktiką juos dominančioje organizacijoje. Tai padėtų jaunimui atrasti juos dominančias sritis, o kartu ir atskleistų darbo rinkos realybę“ – sakė jis.

Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją šeštus metus iš eilės organizavo „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centru. Šiemet konferencijoje dalyvavo 130 pedagogų iš įvairių šalies miestų.