Ekskursija Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje
Vasario 8 d. Ekskursija Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje.
Dabartinėje vietoje Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės mūrinė bažnyčia (Karaliaus Mindaugo pr. 3) buvo pastatyta apie 1682-1683 m. To laiku ji negalėjo turėti jokių išorinių bažnyčios bruožų, todėl neleista buvo turėti bokšto ir kryžiaus. Didžiojo altoriaus įrengimą 1692 m. finansavo pirklys Johanas Hofmanas jaunesnysis. Trijų tarpsnių gausiai medžio raižiniais išpuošto barokinio altoriaus pirmame tarpsnyje buvo Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslas su Švč. Mergelės Marijos ir šv. Marijos Magdalenos statulomis. Antrame tarpsnyje skulptūromis pavaizduota Švč. Trejybė su keturiais angelais, o viršutiniame tarpsnyje buvo Išganytojo, laikančio vėliavą, statula. Mensą puošė Paskutinės Vakarienės raižinys.
Tik carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu, apie 1860-1862 m., liuteronams buvo leista prie bažnyčios pristatyti bokštą ir naują kleboniją. Nuo Nemuno pusės į bažnyčią buvo įrengtas įėjimas. Kauno liuteronų bendruomenė visą tą laiką išliko vokiška. Tik nuo 1930 m. liuteronų bažnyčioje imta melstis lietuvių kalba. Sovietmečiu 1953 m. motyvuojant „tikinčiųjų trūkumu”, bažnyčia uždaryta ir vėliau perduota VU KHF ir paversta aktų sale. Nuo 1989 m. bažnyčioje vėl leista melstis Kauno evangelikų liuteronų parapijos tikintiesiems. Šiandien bažnyčios klebonas yra kunigas Saulius Juozaitis.
