Ekspertė: „Mano šuo nekanda“ dažnai virsta ir tūkstančius eurų siekiančiomis išlaidomis
Dažnai girdimas šunų augintojų užtikrinimas, kad jų augintinis tikrai nekanda, deja, ne visada atitinka realybę. Šių ir kitų gyvūnų elgesys gali palikti ne tik ilgai negyjančių žaizdų, sužaloti kitus gyvūnus ar suniokoti turtą, bet ir gerokai patuštinti piniginę – kai žala padaroma pašaliniams žmonėms, tenka dengti ir tūkstančius eurų siekiančias sąskaitas.
Atvejų daugėja
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, atvejų, kai auginamas šuo grybšteli kitam žmogui, suplėšo jo drabužius ar pridaro kitokios žalos, daugėja. Praėjusiais metais ši bendrovė užfiksavo tris draudžiamuosius įvykius, kai augintiniai padarė žalos, o šiemet vos per septynis mėnesius – jau keturis. Tai – tik apsidraudusiųjų statistika, tačiau aplinkoje girdime kur kas daugiau tokių atvejų.
„Tai galėtų būti susiję su tuo, kad karantino laikotarpiu tapo populiaru įsigyti ar priglausti į prieglaudą patekusius gyvūnus. Nors tai itin sveikintinas žingsnis, tačiau tuo pačiu šie gyvūnai dažniausiai nėra jauni, jie dažnai nedresuoti ar patyrę traumų, todėl jų elgesys gali būti nenuspėjamas. Deja, bet apie tai ir didelių išlaidų padedančio išvengti civilinės atsakomybės draudimo įsigijimą dažnai nesusimąstoma“, – teigia A. Jusė.
Specialistė pasakoja, kad pasitaiko įvairių atvejų: naminiai gyvūnai nugrauždami vandens vamzdelius sukelia vandentiekio avariją, sudaužo stiklinius ar sugadina kitokius baldus, jų veiksmai net gali tapti gaisrų priežastimi, pavyzdžiui, katė gali numesti degančią žvakę.
„Esame užfiksavę ir tokių keliais šimtais eurų įvertintų įvykių, kai ant spintelės padėtos svečio ausinės šuniui pasirodo kaip puikus kramtomasis žaislas. Deja, pasitaiko ir tokių tragiškų atvejų, kai į gatvę išbėgęs šuo ne tik stipriai nukenčia pats, bet ir gerokai suniokoja automobilį“, – pasakoja ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė.
Prašoma atlyginti ir neturtinę žalą
Visgi turbūt patys baisiausi atvejai, kai šuo užpuola kitą gyvūną ar žmogų. Visa laimė, jei tai baigiasi tik išgąsčiu ar svetimo turto suniokojimu, suplėšyta striuke ar džinsais. Sužaloto šuns gydymas kaltininko šeimininkui, kaip rodo draudikų turimi skaičiai, atsieina ir kelis tūkstančius eurų.
„Šuns užpuolimai gali baigtis ir labai baisiomis nelaimėmis, po kurių nukentėjusiems gyvūnams prireikia ilgo gydymo ir reabilitacijos, o žmonėms net ir plastinių operacijų. Taip pat tai yra jautrios situacijos, kurioms įvykus prašoma nemažų kompensacijų, kreipiamasi ne tik dėl turtinės, bet ir neturtinės žalos, tenka padengti ir advokatų išlaidas. Pavyzdžiui, visai neseniai šuo apkandžiojo lauke su pagaliu žaidusį septynmetį, o žala siekia 1,8 tūkst. eurų“, – kalba A. Jusė.
Ji mini ir kitą pavyzdį, kai teritorijos tvarkyti atėjęs, bet apie savo apsilankymo laiką neįspėjęs žmogus buvo užpultas namo teritorijoje laisvai bėgiojančio ir be savininko priežiūros palikto šuns. Kadangi šuns šeimininkas turėjo užtikrinti, kad net ir netikėtai užėjęs žmogus nebūtų užpultas ir sužalotas, nukentėjusiam buvo atlyginta kelis tūkstančius eurų siekianti neturtinė žala. Pašnekovė primena, svarbu ne tik užtikrinti kitų žmonių saugumą, bet ir mokėti pasirūpinti savimi, jei įvyksta nelaimė.
„Iškart po incidento atsiradusią žaizdą ir aplink ją esančią odą būtina nuplauti šiltu vandeniu bei ūkiniu ar antibakteriniu muilu. Jei nėra galimybės kreiptis į medikus, žaizdą reikėtų papildomai dezinfekuoti 3 proc. vandenilio peroksidu, o odą aplink žaidą tepti jodu ar spiritu. Reikėtų stabdyti tik stiprų kraujavimą – su krauju pasišalina seilės ir ligas sukeliantys mikrobai bei virusai. Taip pat sužinokite šuns savininko kontaktinius duomenis ir būtinai kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Jis šią informaciją perduoda epidemiologinį tyrimą darantiems specialistams, o pats apžiūri žaizdą ir sprendžia dėl vaistų nuo pasiutligės skyrimo. Jei užsikrečiama šia liga, įvykis gali baigtis labai skaudžiai“, – įspėja ERGO atstovė.
