Ekstremalios situacijos ekonominis poveikis

Ekstremalių situacijų metu žiniasklaida skelbia, o šiuo metu tai skamba ypač dažnai, apie žuvusių, sužeistų žmonių skaičių, sugriautų pastatų ir prarasto turto vertės statistiką. Vis dar prisimename, kad  2011 metų kovą Japonijoje žemės drebėjimas ir cunamis pažeidė Fukušimos atominę elektrinę, nelaimė nusinešė per 19,8 tūkst. gyvybių bei padarė žalos už 210 mlrd. JAV dolerių; 2010 metų gruodį žemės drebėjimas Haityje nusinešė 316 tūkst. žmonių gyvybes, nukentėjo 1 000 000 žmonių ir padarė žalos už 8 mlrd. JAV dolerių; 2008 m. Sičuano žemės drebėjimas pareikalavo 87 587 žmonių gyvybių, sužeista virš 300 tūkst. žmonių sužeista; 2003 metų vasarą dėl Europą užplūdusio ekstremalaus karščio Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje žuvo iš viso per 64 tūkst. žmonių, patirta žalos už iš viso apie 11,3 mlrd. JAV dolerių; dėl 2005 metų rugpjūtį JAV kilusios audros žuvo daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių, o patirta žala siekė 125 mlrd. JAV dolerių; 2010 metų gegužės pabaigoje Kinijoje kilęs potvynis nusinešė beveik 1,7 tūkst. asmenų gyvybes ir padarė žalos už 18 mlrd. JAV dolerių ir t.t..

Oficiali statistika (Tarptautinė nepaprastųjų situacijų duomenų bazė (EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database) sako, kad 2017 metais  įvyko 318 gamtinių nelaimių, paveikusių 122 šalis, kurių metu  9503 žmogus žuvo, nukentėjo 96 mln. žmonių ir padaryta žala vertinama 314 mlrd. JAV dolerių. žalos. Jungtinių tautų organizacijos krizių valdymo ekspertai, vertindami esamą situaciją ir prognozuodami ateitį pastebi, kad pasaulyje vien tik gamtinių nelaimių skaičius ir jų metu sužeistų žmonių skaičius didėja.

Lietuvoje mes dar niekada neturėjome tokių ekstremalių situacijų, kurių padariniai būtų tokios apimties, nors kaip rašo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM  ekspertai leidinyje “Ekstremalių situacijų valdymas”, Lietuvos teritorijoje yra 9 pagrindinės grėsmės: sausros (kaitros); potvynis; epizootijos (afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas); epidemijos ir (ar) pandemijos; cheminės avarijos; stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai (uraganai, snygiai, vėtros); kenksmingųjų organizmų židiniai; tarša radioaktyviosiomis medžiagomis; kibernetinės atakos, kurių pasireiškimai gali sukelti didelio masto ekstremalias situacijas bei pastebi, kad 80 proc. visų gamtinių ekstremaliųjų situacijų Lietuvoje sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai.

Įvykusios ekstremalios  situacijos  sutrikdo visuomenės veiklą įvairiais aspektais, o didelės ekstremalios situacijos paveikia tiek vietinę, tiek nacionalinę, o įvykus ypač didelio masto  ekstremaliai situacijai, tarptautinę ekonomiką, todėl, siekiant suplanuoti būsimus atkūrimo darbus, svarbus uždavinys yra įvertinti kiek žalos konkreti ekstremali situacija padarė visuomenei. Tokie skaičiavimai reikalingi, bet yra sudėtingi, kadangi skirtingos institucijos skirtingai skaičiuoja išlaidas ir nuostolius, nėra jokių visuotinai priimtų standartų apskaičiuoti ekonominį poveikį, atsirandantį ekstremalios situacijos pasekoje. Kiekvienos skirtingos ekstremalios situacijos atveju vertinamas ekonominis poveikis gali labai skirtis, tačiau, paprastai, nuostolių arba žalos vertinimas apima tris pagrindinius  veiksnius: žmonių žūčių skaičius,  sužeistų žmonių skaičius,  žala (kaina, išreikšta piniginiais vienetais). 

Reikia pastebėti, kad būta bandymų paversti visus tris veiksnius piniginiu vienetu tam, kad gauti vieną skaičių, kuriuo galima būtų įvertinti ekstremalios situacijos pasekmes, bet čia iškyla etinis klausimas: kokia žmogaus gyvybės piniginė išraiška… Sužeistųjų skaičiaus numatymas dažnai yra svarbesnis negu žuvusių skaičius, nes sužeistiesiems reikia suteikti medicininę pagalbą ir kitas paslaugas. Piniginiais vienetais įvertinama apgadintų ar sugriautų viešojo ir privataus sektorių pastatų, infrastruktūros (mokyklos, tiltai, keliai ir pan.) remonto ir perstatymo,  gyventojų perkėlimo (evakuacija), teritorijos valymo darbų kaina, žala žemės ūkiui. Dažniausiai viešojo valdymo institucijos įvertina  ir skelbia žalos apimtį padarytą pastatams, turtui, aplinkai, nes visus kitus aspektus įvertinti labai sudėtinga, nors ekstremalios situacijos sukelia ir netiesioginius nuostolius: pajamų praradimą,  pelno/išlaidų nuostolius verslui,  verslo nuosmukį, asmeninių išlaidų sumažėjimą, institucijų žinių praradimą,  protinę/psichinę negalią,  kultūrinius, aplinkosauginius nuostolius paveiktoje teritorijoje, kurie gali atsirasti daug vėliau ir sunkiau priskirtini tiesiogiai įvykiui.

Tiesioginė ekstremalios situacijos iššaukta fizinė žala pastatams, įrangai, transporto priemonėms ir inventoriui turi akivaizdų poveikį tiek viešajam sektoriui, tiek verslui. Pavyzdžiui, ne taip akivaizdu, kad infrastruktūros sutrikimai: vandens tiekimo ir kanalizacijos, elektros energijos tiekimo, kuro (pavyzdžiui, gamtinių dujų) tiekimo, transportavimo ir telekomunikacijų, dažnai verčia įmones užsidaryti arba laikinai sustabdyti savo veiklą. Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti tyrimai paveikta ekstremalios situacijos didelė verslo dalis sumažės, nes bus prarastos ilgalaikės darbo vietos. Tai ypač liečia smulkųjį verslą. Statistika rodo, pavyzdžiui, kad JAV 25% viso mažo verslo užsidaro ir niekada neatsikuria po ekstremalios situacijos, o 40 – 60% įmonių po ekstremalios situacijos užsidaro laikinai dvejiems metams.

Parasti ištekliai, gamyba, darbo vietos, verslo galimybės ir didelės viešojo sektoriaus išlaidos mažina paveiktos teritorijos ekonominį pajėgumą, be to bendra visų ekstremalių situacijų pasekmė yra bedarbystė. Darbo praradimas dvigubai slegia nukentėjusius, kurie privalo savo santaupas naudoti ne tik padėdami savo šeimoms, bet ir atstatyti savo namus ir prarastą turtą. Nukentėję nuo įvykio ir tapę bedarbiais labiau norės gauti labdarą nei pirks daiktus iš vietinių parduotuvių, kas dar labiau sulėtins ekonomikos augimą. Pastebėta, kad mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupėms tenka neproporcingai didelė ekstremalių situacijų nuostolių dalis, palyginti su aukštesnes pajamas gaunančiomis gyventojų grupėmis.

Neigiamas ekstremalios situacijos poveikis, kuris  įtakoja gyventojų pajamų praradimą gali susilpninti paklausą rinkoje daugeliui produktų ir paslaugų ir padidinti konkurencinį didelių įmonių, esančių už paveiktos teritorijos ribų, spaudimą. Tokios poveikio rūšys gali sukelti didelių sunkumų smulkiam vietiniam verslui atsigaunant po ekstremalios situacijos. Iš tiesų, tokie veiksniai po nelaimės gali sukelti verslo sutrikimus ilgam, ypač jei bendruomenė jau buvo ekonominiame nuosmukyje prieš ekstremaliai situacijai įvykstant.

Taigi, bendruomenė ar verslas, kurie prieš įvykstant ekstremaliai situacijai sėkmingai vystėsi, tikriausiai turės rezervą, reikalingą vystytis ir sunkiu periodu, kitaip nei bendruomenė ar verslas, kurie balansavo ant bankroto ribos iki ekstremalios situacijos. Ekstremalios  situacijos sukuria ekonominius „nugalėtojus ir pralaimėtojus“ ir tai buvo stebėjimais ir tyrimais patvirtina tiek įmonių, tiek ir namų ūkių lygmenyse, be to jos gali dar labiau marginalizuoti įmones ir ekonomikos sektorius, kurie jau prieš tai patyrė nuosmukį, arba gali pagreitinti procesus, kurie jau vyko iki jų pasireiškimo.