Elektroniniai sutikimai donoro kortelei gauti pildomi jau pusantrų metų
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per pusantrų metų, kai Lietuvoje buvo įteisinta galimybė elektroniniu būdu pareikšti valią po savo mirties paaukoti organus ir (ar) audinius donorystei, ja pasinaudojo jau 2615 žmonių.
Galimybė elektroniniu būdu pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta nuo 2014 metų kovo 27-osios. Nuo 2014 metų pavasario sutikimą elektoriniu būdu užpildė 1823 gyventojai, o šiemet – 792.
Iš viso Lietuvoje, rugsėjo 28 dienos duomenimis, donoro korteles turi 21 594 žmonės, iš jų 20 621 asmuo sutinka donorystei po mirties aukoti visus savo organus ir (ar) audinius, 973 – ne visus.
Sutikimą aukoti save donorystei moterų pareiškė kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 14 025 ir 7569. Vertinant pagal amžių, labiausiai donorystei pritaria 18–30 metų Lietuvos jaunimas – šios amžiaus grupės žmonės turi net 12 237 donoro korteles. Pakankamai pilietiški yra ir 31–40 metų (5091 sutikimas donoro kortelei gauti) bei 41–50 metų (2649 sutikimai donoro kortelei gauti) gyventojai. Rečiau donorystei pritaria 51–60 metų gyventojai (1046 sutikimai), o žmonių nuo 61 metų ir vyresnių, sutinkančių aukoti save transplantacijai, iš viso yra 571.
Jei ir jūs norėtumėte pareikšti savo valią po mirties paaukoti organus donorystei, galite tai padaryti interneto svetainėje www.transplantacija.lt užpildę elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti. Tai užtruks vos kelias minutes – lyg rašytumėte elektroninį laišką draugui.
Jei sutikimo pasirašyti nenorite ar vis neprisiruošiate, kviečiame apie organų donorystę bent jau pasikalbėti su savo artimaisiais. Kai šeimos nariai iš anksto žino, kokia buvo valia, jiems lengviau priimti sprendimą, kai ligoninėje gydytojai praneša apie artimajam konstatuotą smegenų mirtį.
Svarbu žinoti, kad turėti donoro kortelę reiškia žmogaus valią, bet ne garantiją, kad jis po savo mirties taps organų donoru. Be to, tikimybė žmogui patekti į transplantacijos laukiančiųjų eilę – keliskart didesnė, nei tikimybė pačiam tapti organų ir (ar) audinių donoru.
