Emigraciją skatina ir mažesnė ES parama
Pastaruoju metu tiek Žemės ūkio ministerija, tiek žemdirbių savivaldos organizacijos teisėtai kelia klausimą dėl diskriminavimo nustatant tiesiogines išmokas ūkininkams. Lietuva, Latvija ir Estija gauna pačias mažiausias tiesiogines išmokas ES. Pirmiausia tai konkurencijos sąlygų iškreipimas. Juo labiau, kad Lietuvoje nėra pigesnė energija, degalai. Dirbant Žemės ūkio rūmų pirmininku ne kartą teko derėtis su ES institucijomis dėl didesnės ES paramos ūkininkams. Derybų metu dažnai tekdavo išgirsti motyvą: pas jus pigesnė darbo jėga. Tačiau ji pigi, nes ūkininkas dėl žymiai mažesnių pajamų neišgali mokėti tokio atlyginimo, kokį moka senosios ES valstybės narės. To rezultatas – prarasti darbingo amžiaus žmonės, kurie ir išvyko būtent į senąsias ES valstybes nares. Galima teigti, kad mažesnės tiesioginės išmokos taip pat prisideda prie emigracijos skatinimo. Taigi pigesnė darbo jėga iškeliauja į senąsias ES valstybes nares. Nori ar nenori, bet iš to peršasi išvada, kad tai daroma tikslingai. Senajai Europai labai paranku prisitraukti pigesnę darbo jėgą iš naujųjų šalių narių.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime labai gerai supranta mūsų šalies ūkininkų padėtį ir stengiasi ieškoti galimybių ją pakeisti.
Šių metų pradžioje teko dalyvauti Berlyne vykusioje Žaliojoje savaitėje, kur turėjau puikią progą pabendrauti su kitų Baltijos ir Višegrado šalių už žemės ūkio politikos formavimą atsakingais asmenimis ir susitarėme, kad reikia formuoti vieningą poziciją. Jei derėsimės atskirai, tokių mažų valstybių kaip Lietuva, Latvija, Estija Europos Komisijoje nei matys, nei girdės. Kai suformuotas blokas, atsiranda visai kitokia pozicija ir tam skiriamas atitinkamas dėmesys. Galime sakyti, kad Žaliojoje savaitėje buvo suspausta pirmoji sniego gniūžtė, kuri įgaudama pagreitį vis didėja.
Tęsdami bendradarbiavimą, trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – Kaimo reikalų komitetų pirmininkai – buvome susitikę Tartu mieste (Estija) ir ten susitarėme dėl bendros pozicijos derintis dėl ES paramos po 2020 metų. Svarbiausias mūsų siekis, kad būtų mokamos teisingos ir visoms ES valstybėmis narėmis vienodos tiesioginės išmokos. Vadovaujantis minėtu susitarimu buvo parengta ir Seimo pavasario sesijoje 2017 m. gegužės 11 d. priimta rezoliucija dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų, kurioje suformuota Lietuvos Respublikos Seimo pozicija, atitinkanti Lietuvos poziciją bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo klausimais. Priimtos rezoliucijos pagrindu vieningą poziciją tarp Baltijos ir naujųjų ES šalių narių formuoja ir žemdirbių savivaldos organizacijos. Lietuvos žemės ūkio rūmai, siekdami prisidėti prie bendros pozicijos formavimo, jau surengė keletą renginių, susitiko ir su Višegrado šalimis, kurios taip pat palaiko Lietuvos ir kitų Baltijos šalių poziciją.
Seimo Kaimo reikalų komitetas yra pasiryžęs toliau tęsti pradėtą darbą. Artimiausiuose planuose – Baltijos šalių kaimo reikalų komitetų susitikimas, kuriame ketiname aptarti ir sustiprinti bendrą poziciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo po 2020 metų.
Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Užs. Nr. AS-5
