25 rugsėjo, 2023
ELTA

EP žalieji: Lietuva įgyvendindama progresyvų turto apmokestinimą galėtų surinkti apie 420 mln. eurų

Seimo narys Tomas Tomilinas

Europos parlamento (EP) žaliųjų frakcijos parengtoje studijoje apie potencialų progresyvų turto apmokestinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse tvirtinama, kad Lietuvai įvedus tokio pobūdžio mokestį, valstybė galėtų surinkti apie 420 mln. eurų. Taip pat, studijoje akcentuojama, kad Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti turtą.

„Iš viso Lietuva į valstybės biudžetą galėtų surinkti 420 mln. eurų, įgyvendindama nuosaikų, progresyvų turto apmokestinimą. Tai atitinka 0,63 proc. BVP. Taip pat, panaikindama būdus, kuriais pasiturintys žmonės gali slėpti savo turtą ir už jį nemokėti mokesčių, Lietuva galėtų gauti papildomus 8 mln. eurų“, – teigiama parengtoje studijoje.

Aiškinama, kad šių pajamų užtektų Lietuvai išmokėti daugiau nei 15 tūkst. algų pradinių klasių mokytojams arba padidinti švietimo biudžetą 16 proc. Taip pat daugiau nei 420 mln. eurų, anot EP žaliųjų, leistų padengti 13 proc. valstybės sveikatos apsaugos biudžeto ir pasamdyti 36 tūkst. medicinos seselių.

„Šie pinigai prilygsta 47 proc. Lietuvos transporto biudžeto. Tokia sumai leistų 20 kartų išplėsti neseniai priimtas priemones skatinti efektyvų ir mažai anglies išskiriantį transportą. Ji taip pat yra 4 kartus didesnė nei valstybinės investicijos į geležinkelius“, – sako EP žalieji.

„428 mln. eurų prilygsta 85 proc. bedarbių biudžeto ir leistų valstybei investuoti 21 kartą daugiau pinigų į šiuo metu taikomas mokymo priemones. Jeigu pinigai būtų investuoti į būsto plėtrą, tai apmokėtų visas investicijas ir padidintų bendras investicijas 4,3 karto“, – tikinama studijoje.

Žalieji siūlo apmokestinti asmens grynąjį turtą, t. y. individualų turtą, neįskaitant asmens įsipareigojimų, viršijančių tam tikrą ribą. Jie vadovaujasi Ispanijos pavyzdžiu, kuri įvedė laikinąjį progresyvų turto mokestį šiais metais. Atsižvelgdami į tai, jog skirtingose ​​ES valstybėse narėse turto lygis yra skirtingas, žalieji modelį pakoregavo, kad slenksčiai būtų pagrįsti santykiniu turtu, o ne eurais.

Žalieji įsivaizduoja modelį, kuriame turtingiausi asmenys progresinį turto mokestį mokėtų tik už tam tikrą ribą viršinančią turto dalį. Siūloma 0,5 proc. turtingiausių šalies gyventojų turtą apmokestinti 1,7 proc. tarifu, 0,1 proc. turtingiausių – 2,1 proc., o 0,05 proc. – 3,5 proc.

Remiantis studijos duomenimis, Lietuvoje 0,5 proc. turtingiausiųjų priklausytų turintys per 1,02 mln. eurų vertės turto, 0,1 proc. – per 2,28 mln. eurų, o 0,05 proc. – per 3,76 mln. eurų vertės turto.

Skirtingai nei Ispanijos pasiūlyme, jie siūlo vengti išimčių skirtingoms turto klasėms. Vietoje to, žalieji orientuojasi į pagrindinę išimtį, pagrįstą grynuoju turtu, mažesniu nei 0,5 proc. slenksčio. Tai reiškia, kad bet koks grynasis mokesčių mokėtojų turtas, kuris nesiekia viršutinės 0,5 proc. ribos, nebūtų apmokestinamas turto mokesčiais. Tačiau turtui viršijančiam slenkstį jokios išimtys nebūtų suteikiamos, nepaisant to, kaip asmenys pasirenka investuoti ar saugoti savo turtą.

T. Tomilinas: turime svarstyti visas galimybes gauti papildomų pajamų biudžetui

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad turto mokesčio įvedimo galimybė Lietuvoje turi būti svarstoma, nes papildomų biudžeto pajamų klausimas valstybėje darosi „vis aštresnis“.

„Mano nuomone, mes turime svarstyti bet kurias galimybes gauti papildomų pajamų biudžetui. Dabar matome, kad po mokytojų tuoj pradės streikuoti aplinkosaugininkai, pareigūnai, policininkai, gaisrininkai, gydytojai, slaugytojai ir t. t., tai biudžeto pajamų papildymo klausimas valstybėje darosi vis aštresnis“, – Eltai teigė T. Tomilinas.

„Bet kurios idėjos šioje srityje labai svarbios, net jeigu jos yra šališkos, ne idealiai tinkančios mūsų sąlygoms, bet vis tiek svarstymą reikia tęsti“, – aiškino jis.

Parlamentaras tikino, kad tokio pobūdžio siūlymas leidžia atremti ir premjerės Ingridos Šimonytės kritiką dėl to, jog opozicija savo pasiūlymams nepateikia pajamų šaltinių.

„Esu girdėjęs premjerės gan pašaipų komentarą opozicijos atžvilgiu, kad niekada nesiūlome šaltinių, tai siūlome. Diskutuojame ir galvojame. Lietuvoje nėra turto mokesčio, yra tik NT mokestis, reikia galvoti, kodėl neiti ir Ispanijos keliu, kuris siūlomas toje studijoje“, – sakė politikas.

Vasaros pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.


1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

31 kovo, 2025

Kasmet technologijų entuziastai laukia naujausių išmaniųjų telefonų modelių, o Apple iPhone serija išlieka viena populiariausių pasirinkimų rinkoje. Vienas naujausių modelių […]

31 kovo, 2025

Geros naujienos šiauliečiams. „Kavos Draugas“ plečiasi ir atidaro jau šeštąją fizinę parduotuvę Lietuvoje – šįkart Šiauliuose. Nuo šiol bus dar […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Pirmoji tokia krovimo stotelė bus pastatyta Varėnoje, kurią, pagal su „LTG Infra” pasirašytą sutartį, suprojektuos ir įrengs UAB „Fima”. Tai […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

25 kovo, 2025

2025 metai žada reikšmingus pokyčius rinkodaros pasaulyje, kuriuos lemia spartus technologijų vystymasis, vartotojų elgsenos transformacija ir stiprėjantis dėmesys tvarumui. Šiame […]

25 kovo, 2025

Ką pirmiausia įsivaizduojate išgirdę žodį „sandėliukas“? Galbūt močiutės uogienių prikrautas lentynas, senas padangas, dėžes su žaislais ar laikraščiais ir specifinį […]

25 kovo, 2025

Spartūs technologiniai pokyčiai ir negailestinga globali konkurencija kelia didelių iššūkių Europos Sąjungos automobilių pramonei. Todėl kovo pradžioje Europos Komisija pristatė […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

21 kovo, 2025

Taigi, koks turi būti interneto greitis? Lietuvos interneto greitis yra vienas greičiausių pasaulyje, ypač kai kalbama apie šviesolaidinį internetą. Štai […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
21 kovo, 2025

Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

Regionų naujienos