Esame patenkinti gyvenimo kokybe, ekonomine padėtimi ir optimistiškai vertiname regiono bei Europos Sąjungos ateitį

Neseniai buvo paskelbti 2024 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos „Viešoji nuomonė ES regionuose“ rezultatai. Ši apklausa reguliariai yra vykdoma kas trejus metus tarp ES šalių (paskutinioji buvo atlikta 2021 m.). Ji suteikia galimybę pažvelgti, kokią nuomonę įvairiais klausimais turi Europos piliečiai. Apklausoje dalyvavo asmenys ne jaunesni nei 15 metų. Šių metų apklausa Lietuvoje buvo vykdoma nuo sausio 11 d. iki 24 d. Lietuvoje atlikta 616 interviu. Trumpai apžvelkime Lietuvos apklausos rezultatus ir juos palyginkime su kitomis Baltijos šalimis bei ES vidurkiu.

Esame patenkinti gyvenimo kokybe ir ekonomine padėtimi

Anketinės apklausos rezultatai rodo, kad tiek lietuviai, tiek ES piliečiai dažniausiai teigiamai vertina tiek gyvenimo kokybę, tiek ekonominę padėtį. Tiksliau sakant, daugiau kaip 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (86 proc.) ir europiečių (82 proc.) teigia, kad gyvenimo kokybė jų regione yra gera arba labai gera. Dinamikos kontekste pastebimas nors ir nedidelis, bet aukštesnis gyvenimo kokybės vertinimas Lietuvoje 2024 m. nei 2021 m. Žvelgiant į Baltijos šalis matoma, kad 2024 m. latviai (66 proc.) ir estai (68 proc.) mažiau teigiamai (gerai arba labai gerai) vertino gyvenimo kokybę nei lietuviai.

Vis dėlto, vertėtų pažymėti tai, kad Vilniaus regione (91 proc.) teigiamas gyvenimo kokybės vertinimas yra šiek tiek aukštesnis nei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (84 proc.) ir skirtumas siekia 7 proc. punktus. Nepaisant esamo lietuvių pozityvaus gyvenimo kokybės vertinimo yra tikimasi, kad gyvenimo kokybė iš esmės nepasikeis per vienerius metus. Tiksliau sakant, maždaug kas antras respondentas nurodė, kad gyvenimo kokybė per metus neturėtų pasikeisti.

Pozityvumas įžvelgiamas ir vertinant ekonominę padėtį. 75 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 65 proc. europiečių teigia, kad dabartinė jų regiono ekonomikos padėtis yra gera arba labai gera. Vis dėlto, Lietuvoje matomi skirtumai regioniniu aspektu: sostinės regione ekonominę padėtį teigiamai vertino 84 proc. apklaustųjų, o Vidurio ir Vakarų Lietuvoje – 71 proc. apklaustųjų. Lyginant 2024 m. ir 2021 m. apklausų rezultatus Lietuvoje, taip pat įžvelgiami atitinkami skirtumai. Sostinės regione ekonominės padėties pozityvus vertinimas pakilo 3 proc. punktais, o vidurio ir vakarų Lietuvos regione ekonominės padėties vertinimas smuko 5 proc. punktais. Akivaizdu, kad Baltijos šalių kontekste išsiskiriame pozityviu vertinimu, nes tik apie 40 proc. latvių ir estų savo regione esančią ekonominę situaciją vertino gerai arba labai gerai. Be to, apytiksliai kas antras respondentas Lietuvoje nurodė, kad ekonominė padėtis per metus neturėtų pasikeisti.

Labiausiai neramina pragyvenimo išlaidos

Respondentai Lietuvoje buvo linkę teigti, kad svarbiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria jų regionas, yra pragyvenimo išlaidos (40 proc.), sveikata (27 proc.), ekonominė situacija ir nedarbas (26 proc.), švietimo sistemos problemos (21 proc.) ir žmonių ir / ar verslo pasitraukimas (19 proc.). Regioniniu lygiu verta pažymėti, kad švietimo problemos labiau neramina sostinės regione gyvenančius asmenis, o verslo pasitraukimas – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione gyvenančius asmenis.

Aukštas pasitikėjimas regionų ir vietos valdžios institucijomis bei ES

Lietuvių pasitikėjimas regionų ir vietos valdžios institucijomis bei pasitikėjimas ES išlieka didelis. Pavyzdžiui, 64 proc. respondentų Vilniaus regione bei 63 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione yra linkę pasitikėti regionų ir vietos valdžios institucijomis, kai bendrai ES šis pasitikėjimas yra mažesnis ir siekia 58 proc. Vis dėlto, Estijoje šis pasitikėjimas siekia 73 proc. o Latvijoje – 60 proc. Analogiško pobūdžio situacija Lietuvoje yra pastebima ir vertinant pasitikėjimą ES: sostinės regione ES pasitiki 78 proc. respondentų, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 73 proc. respondentų. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis taip pat svyruoja apie 70 proc. Lyginant 2024 m. ir 2021 m. lietuvių pasitikėjimas ES šiek tiek padidėjo (sostinės regione – 9 proc. punktais, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 6 proc. punktais). O vidutiniškai ES šis pasitikėjimas siekia 58 proc. Vadinasi, lietuviai pasitiki labiau ES nei vidutinis europietis.

Kita vertus, dažnai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione gyvenantys respondentai (56 proc.) yra linkę nepasitikėti Vyriausybe, o priešinga tendencija yra pastebima sostinės regione – dažniausiai yra pasitikima Vyriausybe (57 proc.). Akcentuotina tai, kad 2024 m. vidutiniškai ES dominuoja nepasitikėjimas nacionaline Vyriausybe (55 proc.).

Optimistiškai vertinama regiono ir ES ateitis

Optimistiškai savo regiono ateitį vertina 87 proc. respondentų sostinės regione ir 81 proc. respondentų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Optimizmas šiek tiek padidėjo, lyginant su 2021 m. Vidutiniškai ES šis optimizmas yra mažesnis ir tesiekia 66 proc.

Panaši tendencija yra pastebima ir vertinant ES ateitį: ES ateitį optimistiškai vertina 75 proc. respondentų sostinės regione ir 70 proc. respondentų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Estijos ir Latvijos respondentų optimizmas yra šiek tiek mažesnis ir siekia apie 70 proc., kai vidutiniškai ES optimizmas, vertinant ES ateitį, siekia 55 proc.

Taigi 2024 m. dažniausiai lietuviai teigiamai vertina gyvenimo kokybę bei ekonominę padėtį savo regione ir tikisi, kad iš esmė tai neturėtų pasikeisti per vienerių metų laikotarpį. Kita vertus, yra nerimaujama dėl pragyvenimo išlaidų, sveikatos sistemos, ekonominės situacijos ir nedarbo, švietimo sistemos ir žmonių ir / ar verslo pasitraukimo problemų. Nepaisant to, išlieka aukštas pasitikėjimas regionų, vietos valdžios institucijomis ir ES bei optimistiškai yra vertinama Lietuvos regiono ir ES ateitis.