8 kovo, 2022
Povilas Jegorovas

ESLI – naujas Esperanto-lietuvių kalbų žodynas

Prieš pat tarptautinę Vilniaus knygų mugę iš spaudos išėjo didelės apimties Gedimino Degėsio sudarytas „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“ ( Sutrumpintai ESLI ). Tai iki šiol didžiausias ir solidžiausias Lietuvoje išėjęs tokio pobūdžio  žodynas, kuriame yra apie 40000 žodžių, jo apimtis 504 puslapiai. Žodyno tiražas šiems laikams yra gana didelis – 2000 egz.

1902 m. Vilniuje pasirodė nedidukas esperanto kalbos žodynėlis rusakalbiams. Didesnės apimties Esperanto – lietuvių kalbų žodynas išleistas Kaune 1922 m. Ilgus metus Lietuvoje buvo naudojamasi K. Puodėno 1988 m. Vilniuje išleistu abiejų krypčių „Lietuvių – Esperanto ir Esperanto – lietuvių“ kalbų žodynu. Ir tik 2015 m. jį pakeitė gerokai papildytas Gedimino  Degėsio „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“. Dabar gi turime to paties autoriaus išties beveik keturis kartus platesnį ir patobulintą naują žodyną.

Greičiau nei bet kada žmonijai vystantis ir žengiant progreso keliu keičiasi ir Esperanto kalba. Ilgainiui atsiranda naujų žodžių, kai kurie nueina užmarštin. Todėl natūraliai atsiranda  vis papildomo ir tobulinamo žodyno poreikis.

Dėmesingai ir kruopščiai žodyną redagavo Julija Grigėnaitė.           

Žodynas labiausiai pravers Lietuvos esperantinkams. Veikalas buvo rengiamas  vadovaujantis  naujausiais leksikografijos principais, moderniausių  leksikografijos  šaltinių pagrindu. Tai bendrinės ir šnekamosios esperanto kalbos žodžiai ir posakiai. Be to, žodyne yra nemažai specialiųjų teminų pvz.: kompiuterijos, teisės, matematikos, filosofijos, psichologijos, teologijos, filologijos, meno, medicinos, biologijos, turizmo  sąvokų.

Kartais esperanto kalba yra vadinama naująja lotynų kalba.   Ir tai išties yra tikslus epitetas. Todėl šis žodynas  gali tapti parankiniu tarptautinių žodžių  žodynu  ir tiems, kurie visiškai nekalba esperantiškai, nes daugybė ypač iš graikų ir romanų kalbų kilusių žodžių  yra surašyti  jame. O nemaža dalis specialiųjų terminų turi ir platesnius paaiškinimus.

Žodynas bus naudngas ir verčiantiems į esperanto kalbą. Jame rasime gausybę žodžių su jiems priskiriamais sinonimais.

Šiek tiek apie žodyno autorių. Gediminas Degėsys ( gim. 1980 m.Alytuje  ) yra filosofas, afrikanistas, poliglotas, poetas, esperantininkas ir keliautojas. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, Laterano universitete Romoje,  Asyžiaus teologijos institute.  2006 m.  Lietuvos edukologijos universitete įgijo filosofijos magistro laipsnį, o 2011 m. Vytauto Didžiojo universitete  apgynė filosofijos mokslų dakatro disertaciją.

Vilniaus universitete dėstė filosofiją, afrikanistiką, įvairias užsienio kalbas. Publikavosi mokslinėje periodikoje. Išleido dešimt užsienio kalbų vadovėlių, eilėraščių rinktinę.

Esperanto kalba susidomėjo 1993 metais. Dalyvavo pasauliniuose esperantininkų kongresuose Suomijoje, Čekijoje, Olandijoje, Danijoje, Lietuvoje. Iš lietuvių kalbos į esperanto kalbą išvertė ir išleido keletą knygų. Organizuoja ir veda esperanto kalbos kursus.

2001 metais Gediminas Degėsys  išleido esperanto kalbos vadovėlį lietuviams.

Žodynas yra iliustruotas esperantininkų judėjimo Lietuvoje akimirkomis. Jį spausdino AB „Spauda“. Jo leidimą rėmė restoranų ir laisvalaikio centras HBH „Palanga“. Žodyno kaina – 30 eurų. Išleido autorius.

 

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Tai puikus leidinys, palengvinantis visų esperantininkų gyvenimą ir bendravimą. Ačiū autoriui.


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Regionų naujienos