ESO: permoka gyventojams bus grąžinta mažinant skirstymo tarifą

 Valstybės kontrolei (VK) pranešus apie 160 mln. eurų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vartotojams negrąžintą permoką, įmonės direktorius Renaldas Radvila sako, kad ESO sumą jau grąžina nuo 2022 m. – mažindama skirstymo tarifo dedamąją. Bendrovė žada ieškoti būdų procesą spartinti.

Anot jo, ESO „ieškos galimybių kaip grąžinimą padaryti greičiau nei numatyta, atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes ir grėsmę tinklo patikimumui“.

„Šitas dėl reguliacinių skirtumų susidaręs skirtumas bus grąžintas per skirstymo tarifą taip, kaip susitarta su reguliuotoju. Terminas gali būti trumpesnis (nei 15 metų – ELTA), kiek leis įmonės finansinė padėtis“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R. Radvila.

„Bendrovė grąžins visus tuos pinigus“, – pažymėjo jis.

Anot R. Radvilos, permokos suma indeksuojama, skaičiuojamos palūkanos, tad suma bus 40 mln. eurų didesnė – apie 200 mln. eurų. Šį skirtumą įmonė ketina numatyti iš pelno.

ELTA primena, kad VK atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą pranešė, kad (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais), 2018–2021 m. vienas vartotojas už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro – nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.

VK teigimu, beveik visa permoka (153,8 mln. eurų) bus  pradėta grąžinti po 10 metų, o visiškai grąžinta – iki 2036 m.

„Akivaizdu, kad tas 15 metų terminas nėra siekiamybė, laukti iki paskutinio momento. Tačiau kiekvienu atveju yra vertinama per finansinę būklę. Pagrindinis dalykas yra investicijos į tinklą ir mūsų galimybė pritraukti, pasiskolinti ir investuoti pinigus“, – teigė R. Radvila.

ESO vadovas dar akcentavo, jog 160 mln. eurų permoka susidarė dėl atgaline data VERT priimtų kainodaros metodikos pakeitimų.

ESO dar ketvirtadienį išplatintame pranešime akcentavo, kad VK pateikė „visuomenę klaidinančias išvadas“, nes atlikdama auditą „neatsižvelgė į VERT tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus“. Teigiama, kad ESO ir VERT metodiką vertino nevienodai, bendrovė netgi buvo iškėlusį ieškinį, kurį vėliau atsiėmė.

„160 mln. eurų skirtumas (…) atsirado 2021 m., kuomet po reguliacinio laikotarpio (2016–2021 m.), atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas kitaip skaičiuoti turto bazę. Susidarė skirtumas, dėl kurio bendrovė kreipėsi į teismą ir po diskusijų, po VERT viešos konsultacijos, priimtas kompromisas, kad šie pinigai bus sugrąžinti per reguliuotojo numatytą laikotarpį“, – aiškino R. Radvila.

Šios lėšos, pasak jo, 2016–2021 m. investuotos „į įmonės veiklą, įmonės tinklus, jų atstatymą ir naujų vartotojų prijungimą“. ESO teigimu, 2016–2021 m. investuota 0,8 mlrd. eurų, per pastaruosius 2 metus – 0,5 mlrd. eurų.

„Niekam kitam tų pinigų, apart investicijų į tinklą, negalėjome panaudoti. Tikrai nėra taip, kad šios lėšos panaudotos kitam tikslui“, – patvirtino R. Radvila.

Sudarė klaidingą įspūdį dėl vienam gyventojui tenkančios permokos dydžio

Pasak R. Radvilos, VK sudarė klaidingą įspūdį, kad visi vartotojai (tiek gyventojai, tiek verslo klientai) permokėjo būtent po 88 eurus. Jo teigimu, iš tiesų vartotojai mokėjo už faktiškai suvartotą elektrą, o vienam jų tenkanti permokos dalis yra gerokai žemesnė.

„Suma, kurią 100 kilovatvalandžių per mėnesį vartojantis klientas permokėjo arba kuri gavosi dėl šito skirtumo, yra 19 eurų per 6 metų laikotarpį. Iš principo, kalbame apie 3 eurų sumą per metus“, – teigė jis.

„Žongliruojant skaičiais ataskaitose nėra teisinga dalinti sumą visiems vartotojams kaip vienetui, nes tada gaunasi pakankamai didelės sumos“, – pažymėjo R. Radvila.

Reaguodama į VK išvadas, Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad atliks išsamų situacijos vertinimą ir sieks nustatyti ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones. R. Radvila patikino, jog ESO yra pasirengusi bendradarbiauti ir pateikti visą prašomą informaciją.