Europos diena Zarasuose „Po Europos kultūrų skėčiu“
Gegužės 9 dieną minima Europos diena. Jau ne pirmus metus šią šventę organizuoja Zarasų viešoji biblioteka.
Kasmetiniai Europos dienos minėjimai tradiciškai yra skiriami pagrindinei Europos metų temai. 2018 metai yra paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Taip siekiama paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir stiprinti Europos bendrystės jausmą. Šie metai taip pat skirti priminti ir paraginti vietos bendruomenę dalyvauti 2019 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Taip pat šiais metais Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija mini šimto metų Nepriklausomybės jubiliejų – tai irgi visai Europos Sąjungai labai reikšmingos ir džiugios datos.
Šią dieną, nuo pat ryto bibliotekos kiemelyje vyko pasiruošimo darbai: bibliotekos kiemelis papuoštas geltonais ir mėlynais balionais, simbolizuojančiais Europos Sąjungą (ES), ES šalių vėliavėlėmis, čia pat įsikūrė Zuikio Nulėpausio dirbtuvėlės, lietuviškas senolių kaimas, šurmuliavo sodinukų mainų mugės dalyviai.
Kiemelyje, prie įėjimo į biblioteką, veikė Infostalas, kur buvo dalijama naujausia Europos Sąjungos informacija apie Europos Parlamento veiklą, Europos Sąjungos piliečių aktualiausias teises, Europos Sąjungos šalių vystymosi ir bendradarbiavimo politiką ir kita. Lankytojai galėjo susipažinti su stendais, kuriuose buvo skelbiama informacija apie skaitytojų laukiančias naujoves Zarasų viešojoje bibliotekoje. O naujienos tikrai puikios – įgyvendinus tarptautinį projektą „Švietimui ir gerovei skirtų šeimos skaitmeninių veiklų centrų sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje“ (Network-DigiHubs, LLI-089), visų lauks Skaitmeninis šeimų centras, kuriame vyks robotikos užsiėmimai, virtuali kelionė, minant dviračio pedalus, judesio žaidimai, virtualūs akiniai, kurie leis patirti Latgalos ir Aukštaitijos grožį.
Čia pat troškulį buvo galima numalšinti karšta arbata bei pasivaišinti saldainiais, išpuoštais ES simbolika.
Į ES dienos šventę buvo įtraukta aktyviausia Zarasų bendruomenė: Zarasų „Ąžuolo” gimnazija, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, Zarasų pradinė „Santarvės” mokykla, Zarasų žemės ūkio mokykla, Zarasų Šaulių kuopa, Zarasų skyriaus skautai, Zarasų kultūros centras, Vajasiškio kaimo bendruomenė.
Iš pat ryto miestelėnai rinkosi į sodinukų mainų mugę „Su meile Tau”. Džiugu, kad į šią gerumo akciją įsitraukia vis daugiau Zarasų miesto gyventojų, norinčių pasidalinti savo išaugintais daigeliais. Mugė stebino augalų įvairove. Čia puikavosi ne tik estetiškai įpakuoti kambarinių bei lauko gėlių daigeliai, bet ir sėklos. Dėkojame visiems, atsiliepusiems į šią gerumo akciją.
Mažuosius mokinukus, atėjusius į Europos dienos šventę, pasitiko bibliotekos personažas Zuikis Nulėpausis (bibliotekininkė Liuda Vaitavičienė), kuris pasveikino vaikus su Europos diena, trumpai primindamas Europos Sąjungos istoriją ir Europos dienos reikšmę.
Zarasų „Santarvės” pradinės mokyklos mokiniams bibliotekos kiemelyje buvo organizuotas piešinių konkursas „Graži mūsų Europa”. Vaikai spalvotomis kreidelėmis ant asfalto piešė Europos šalių mozaikas – Europos šalis su šalims būdingais simboliais. Kokie simboliai priklauso kokiai šaliai jie galėjo pasidomėti „Zuikio Nulėpausio“ palapinėje, kur puikavosi Europos Sąjungos žemėlapis su kiekvienai šaliai būdingu simboliu.
Kol vaikai piešė, visus linksmino Zarasų kultūros centro ir „Santarvės” pradinės mokyklos jungtinis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta”, kuriam vadovavo Diana Skvarčinskaitė. Lietuvių liaudies folkloras yra nematerialus mūsų kultūros paveldas ir labai smagu, kad šiame kompiuterių amžiuje jis neišnyko. Džiugu, kad Zarasų regione dėka atsidavusių vadovų, šis kultūros paveldas yra puoselėjamas. Koncerto metu skambėjo senosios lietuvių liaudies sutartinės, pritariant kanklėms.
Po piešimo mažieji „santarviukai“ buvo kviečiami žaisti senovinių lietuvių liaudies žaidimų, kuriuos žaidė mūsų seneliai, proseneliai. Jiems vadovavo Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė. Jai talkino Zuikis Nulėpausis. Žaidimo metu galima buvo užsidirbti ir nuotaikingų prizų.
Vėliau visi skubėjo į Zuikio Nulėpausio dirbtuvėles, kurios buvo įsikūrusios mėlynoje, ES simbolika papuoštoje palapinėje. Vaikai, padedant vyresniajai bibliotekininkei Zinai Černovienei, iš dėlionės gabalėlių dėliojo Europos Sąjungos žemėlapį „Europos Sąjunga linksmai“. Vėrė tolerancijos girliandą „Širdies dalelė draugui iš Europos“. Vėliau šia girlianda apjuosė nupieštas Europos šalis. Tai kaip simbolis mūsų ES šalių bendrystei, tvirtybei, vienybei. Ši užduotis nebuvo lengva ir iš mažųjų „santarviukų“ pareikalavo vienybės, susiklausymo, draugiškumo, pakantumo ir atidumo.
Visi dalyviai buvo pakviesti į Senolių kaimą, įsikūrusį erdvioje palapinėje, ir mokomi senųjų amatų ir paprastų buitinių darbų su senoviškais rakandais – verpti vilną, drožti šaukštus, mušti sviestą. Kaimo senolės sekė pasakas, dainavo liaudies dainas pritariant akordeonui. Kiekvienas norintis galėjo ne tik stebėti, bet ir pats dalyvauti sviesto gamybos procese. Norinčių dalyvauti tikrai netrūko. Atlikus darbus ir vaišinosi šviežiu sviestu, senolių kepta duona bei pyragu. O jau gardumas tų vaišių…
Programa vaikams baigėsi padėkos raštų įteikimu, dovanų dalijimu. Mokytojoms buvo įteiktos knygos „Pažink Europą”, o vaikams po maišą saldainių, papuoštų ES simbolika, taip pat kiekvienas vaikas gavo po mėlyną ar geltoną balioną ar ES vėliavėlę.
Vyresni Zarasų „Ąžuolo” gimnazijos, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos, Zarasų žemės ūkio mokyklos moksleiviai, Zarasų miesto bendruomenės nariai buvo pakviesti į Zarasų viešosios bibliotekos išpuoštą renginių salę. Neatsitiktinai čia puikavosi didžiulis skėtis, išpuoštas penkių šalių, mininčių 100 metų Nepriklausomybės jubiliejus, simboliais. Skėtį dekoravo bibliotekos savanoris Francesco Farinella iš Italijos.
Oficialia šventės pradžia tapo Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos vėliavų įnešimas skambant ES himnui – Ludwigo van Bethoveno sukurtai Devintosios simfonijos „Odei džiaugsmui“. Vėliavas įnešė Zarasų Šaulių 7-oji kuopa „Vytis“ir Lietuvos skautijos Utenos Adomo Kulviečio draugovės Zarasų skyriaus skautai.
Renginį vedė Zarasų „Ąžuolo” gimnazijos gimnazistai Nikolė Vavinskaitė ir Alanas Šablinskas.
Šventės dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės Tarybos narys Kęstutis Stankevičius.
Zarasų rajono mero pavaduotojas, Europos Sąjungos Regionų komiteto viceprezidentas Arnoldas Abramavičius skaitė pranešimą apie ES mažų valstybių saugumą. Jis akcentavo, kad Europos Sąjungą vienija jos žmonės, pamatinė erdvė, demokratija ir saugumas. Kas labai svarbu – tai sukurti saugią vertę, nes vos ne 50 metų ES buvo kuriama ant ekonominio bendradarbiavimo pamatų ir 30 m. vadinosi Europos ekonominė bendrija. Dabar tai yra Sąjunga, o kokia jos ateitis ir kiek ji toliau turi integruotis – diskusijų klausimas. Vienos nori greičiau integruotis kitos lėčiau. Pasak, ES Regionų komiteto viceprezidento, šalys turi užsitikrinti sau ir savo saugumą, nes priešingu atveju visi kiti – ekonomikos ir socialiniai – pasiekimai gali labai greitai išnykti. Ateinančiame laikotarpyje labai svarbu visoms šalims, nesvarbus ar jos mažos ar didelės, bendroje ekonomikos erdvėje užsitikrinti bendrą saugumą. Svarbus tiek vidinis, tiek išorinis saugumas. ES šiandieną yra didžiausias geopolitinis darinys, joje yra pusė milijardo gyventojų, yra didžiausia pasaulio ekonomika. Visos suvienytos Europos šalys turi didžiausią pasaulio ekonomiką, didesnę nei JAV ar Kinijos. Ir ekonominę socialinę gerovę labai svarbu užtikrinti.
Pranešimą apie kultūros paveldo išsaugojimo reikšmę ir aktualizavimo galimybes Europos Sąjungoje, Lietuvoje, Utenos regione, Zarasų krašte skaitė Daiva Šukštulienė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja.
D. Šukštulienė pasidžiaugė, kad 2018-ieji paskelbti Europos kultūros paveldo metais, o pranešimą pradėjo, remdamasi Vilniuje vykusios kultūros konferencijos rezoliucijos medžiaga. Kultūros paveldas yra tai, kas amžina, kas kitiems žmonėms yra svarbu, ir tie kiti žmonės nori visa tai išsaugoti. Mastelis kultūros paveldo yra didžiulis – nuo močiutės žiedo iki senamiesčio. Kultūros paveldas kuria ekonomiką, nes plėtoja kultūrinį turizmą, plėtoja verslą, suvenyrus ir t. t. Jei jaunimui norime įskiepyti meilę kultūros paveldui, reikia nuvežti jaunimą parodyti tą paveldą. Kultūros paveldą galima pažinti per matymą. D. Šukštulienė pateikė pavyzdžių, kaip žydų kultūros kelias gali transformuotis mūsų krašte. Taip pat apžvelgė žymiausius Zarasų krašto paveldo objektus, uždavė ir klausimų jaunimui apie Zarasų krašto paveldą, o teisingai atsakiusieji buvo apdovanoti atvirukų rinkiniais „Senieji Zarasai atvirukuose“.
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistas Ernestas Šaltys, Jaunimo Europos komndos narys skaitė pranešimą apie jaunimo galimybes: programą Erasmus+, keliavimo lengvatas, pirkimo ypatumus, garantijas, savanorystę.
Zarasų viešosios bibliotekos savanoris Francesco Farinella pasidalino savanoriavimo patirtimi, pristatė Italijos kultūrinį bei kulinarinį paveldą. Jis taip pat organizavo blitz viktoriną „Ar pažįsti mano (Italiją) šalį?“. Įdėmiai klausiusiems nebuvo sudėtinga atsakyti į parengtus savanorio klausimus apie Italiją, o atsakiusieji buvo apdovanoti smulkiais prizais.
Padėkos raštai buvo įteikti „Ąžuolo” gimnazijos direktoriui Rimantui Bikulčiui, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktorei Aldonai Navickienei, Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos direktorei Valerijai Polivada, Zarasų žemės ūkio mokyklos direktorei Nijolei Guobienei, Zarasų šaulių 7-osios kuopos „Vytis” šauliams, Lietuvos skautijos Utenos Adomo Kulviečio draugovės Zarasų skyriaus jauniesiems skautams, Zarasų kultūros centro etnografei Rimai Vitaitei, Zarasų kultūros centro ir „Santarvės” pradinės mokyklos jungtinio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta” vadovei Dianai Skvarčinskaitei, Vajasiškio kaimo bendruomenės “Senolių kaimas” pirmininkei Genovaitei Sarokinai.
Po oficialiosios dalies bibliotekos I a. galerijoje visų laukė fantastiškos vaišės, kurias paruošė Zarasų žemės ūkio mokykla. Čia galima buvo paskanauti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos, šalių mininčių Nepriklausomybės šimtmečius, nacionalinių virtuvių maisto. Kiek neįprasta lietuvio skoniui buvo rumuniška virtuvė – atsargiau ragavome iš kukurūzų miltų pagamintus kukulius rumuniškai vadinamus mamalyga su aštriu pomidorų padažu. Ir, nors ir gardūs kaimyninių šalių patiekalai, bet lietuviškam stalui neprilygo – lašinukų suktinukai kaip mat ištirpo, o ir lietuviška duonos gira neužsilaikė… Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos – mokyklos, išrinktos Europos Parlamento ambasadore, gimnazistų klasė šioms šalims apibūdinti sukūrė plakatus.
Šventė, kurią kūrėme visi, baigėsi, dalyviai skirstėsi, išsinešdami šypseną ir gerą nuotaiką.
Šventę bibliotekoje rėmė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
