Europos geografiniam centrui kuriamas naujas ateities scenarijus

Vilniaus rajone esanti Europos geografinio cento teritorija yra įdomi ir unikali tiek savo lokacija, tiek istorija.

Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktą teritoriją supa graži gamta bei šalia esantys golfo aikštynai, bet čia esantys seni, neįveiklinti pastatai jos neprikelia nuolatiniam funkcionavimui. Pasiūlyti naują, įdomų šios vietos ateities scenarijų nusprendė dviejų architektų ir interjero dizainerės komanda „AArchitects“.

Europos geografinis centras komandą „AAarchitects“ patraukė dėl išskirtinės savo geografinės padėties, gamtinės aplinkos ir simbolinės reikšmės. Architektai Austėja Jurčiukonytė-Olišauskė ir Aistis Stalaučinskas kartu su interjero dizainere Austėja Narusevičiūte neabejoja, kad architektūra yra puikus įrankis sukurti atnaujintą šios unikalios vietos viziją. „Europos geografinio centro teritorijai trūksta įdomaus ir ambicingo scenarijaus. Šiandien ant mūsų stalo guli eskizai. Mąstome, kokia architektūrinė koncepcija leistų šiai teritorijai atgimti“, – sako projekto dalyviai.

Europos geografinio centro atnaujinimo tikslas – pritaikyti jo infrastruktūrą aktyviam Europos tautų kultūros, žemės matavimo būdų pažintiniam laisvalaikiui bei geografinių informacinių sprendimų (GIS) startuolių išmaniosioms dirbtuvėms. „AAarchitects“ kelia ambicingus tikslus pasiūlyti įdomių sprendimų, kurie sudomintų lankytojus ir paskatintų čia grįžti ne vieną kartą.

Visi komandos nariai „Išmaniojo miesto“ konkurse sėkmingai dalyvauja jau nuo studentų kategorijos. A. Stalaučinskas yra septintojo projekto „Išmanusis miestas“ studentų kategorijos nugalėtojas, A. Jurčiukonytė-Olišauskė – projekto „Išmanusis miestas 6“ studentų kategorijos nugalėtojų komandos narė, o pernai metų konkurse ji kartu su A. Narusevičiūte jau profesionalų kategorijoje pelnė išraiškingiausios architektūrinės ambicijos nominaciją.

Šiemet „AAarchitects“ savo idėjomis sieks pademonstruoti kompleksiškus problemų sprendimus, o ne vienadienius ir dažnai populistinius darbus. „Lietuvos miestuose vis dar trūksta plataus ir toliaregiško požiūrio į miestą kaip gyvą organizmą nuo namo iki kvartalo, nuo akligatvio iki prospekto, suvokiant, kad kiekviena ląstelė yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga tinkamam miesto funkcionavimui. Viešosios erdvės turėtų būti naudojamos įvairiu paros ir metų laiku, kad visada būtų suvokiamos kaip saugios ir patrauklios“, – sako „AAarchitects“.