Europos Komisija patvirtino investicijas Palangos oro uosto rekonstrukcijai: pagrindiniai darbai prasidės jau rugsėjį
Europos Komisija pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles patvirtino viešosios paramos priemonę, skirtą Palangos oro uostui Lietuvoje. Planuojama skirti 10,25 mln. eurų investicinę pagalbą oro uosto infrastruktūrai modernizuoti: oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo tako, pietinių ir šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai bei inžinerinėms sistemoms atnaujinti.
Europos Komisija (EK) priemonę vertino pagal ES valstybės pagalbos taisykles, visų pirma pagal 2014 m. Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gaires. EK nustatė, kad finansavimas pagerins susisiekimą iš Palangos ir į Palangą bei palengvins regiono vystymąsi, taip pat buvo pabrėžta, kad pagalba yra proporcinga ir apribota iki minimumo – neviršija apitalo išlaidų finansavimo trūkumo ir didžiausio leistino pagalbos intensyvumo. Be to, EK nustatė, kad pagalba greičiausiai neturės neigiamo poveikio kitų oro uostų, esančių toje pačioje pasiekiamumo zonoje, padėčiai.
2020 m. rudenį Lietuvos oro uostų skelbtą Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri jau turi analogiškos patirties rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką 2017 m. Visus numatytus darbus pirkimą laimėjusi įmonė įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM). Likusi bendrų rekonstrukcijos investicijų dalis (be EK patvirtinto investicijų paketo) bus padengta Šiaurės investicijų banko paskola.
Pagrindinio rekonstrukcijos etapo metu (nuo 2021 m. rugsėjo 6 d.) Palangos oro uosto darbas bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.
Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, Palangos oro uosto esminės infrastruktūros atnaujinimas yra būtina priemonė, kuri buvo planuota siekiant užtikrinti saugą ir gerinti aplinkosauginius sprendimus.
„Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o tai reiškia, kad jo naudojimo ciklas jau juda pabaigos link ir reikia investicijų į atnaujinimą. Esame įsitikinę, kad strategiškai svarbus Lietuvos pajūrio regiono oro uostas atsigaunant aviacijos rinkai bus populiarus, paklausa keliauti per jį tikrai liks – tai įrodo prieš pandemiją fiksuotas dviženklis keleivių skaičiaus augimas šiame oro uoste. O mūsų pagrindinė užduotis šio projekto kontekste yra užtikrinti, kad aviacijos atsigavimas vyktų saugioje infrastruktūroje bei generuotų pridėtinę vertę visam regionui“, – teigia D. Čiuplys.
