Europos kultūros sostinė 2022: nuo tarpukario atsispyrusio Kauno virsmas šiuolaikine sostine
Kauno kultūros bendruomenė apsisprendė dėl „Europos kultūros sostinės 2022” pavadinimo ir šaukinio. Atsispiriant nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, nuspręsta žengti toliau. Naujasis pavadinimas ir šaukinys „Contemporary Capital / Šiuolaikinė sostinė“ atspindi tai, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiame šimtmetyje – ją visi kauniečiai kuria dabar.
„Kultūros sostinė nėra fejerverkai, blizgantys renginiai ar milijonai, kuriuos reikia įsisavinti. Pirmiausiai tai yra visų mūsų susitelkimas, bendruomenės, miestiečių įtraukimas į kultūrinį vyksmą, apskritai į miesto gyvenimą. Vertinant paraišką tapti Europos kultūros sostine, vienas iš svarbiausių aspektų bus programos turinys ir finansinis objektyvumas. Tai yra puiki galimybė atgaivinti Kauną visomis prasmėmis“, – sakė Kauno vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.
Kuo Kaunas išskirtinis?
Pasak projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) programos rengimo vadovės Virginijos Vitkienės, Kaunas turi ilgiausią Europoje pėsčiųjų zoną – Laisvės alėją. Tai poilsio, žmonių susitelkimo, pasimatymų vieta, aplink kurią galima telkti skirtingus renginius. Dviejų upių santaka taip pat diktuoja teminę kryptį. Tai – kultūrų santaka, skirtingų požiūrių santaka. Taip pat Kaunas – fortų miestas. Tai irgi reikia išnaudoti ruošiant paraišką.
„Čia tik išoriniai (urbanistiniai) miesto savitumai. Svarbiausias Kauno išskirtinumas tas, jog žmonės čia vis dar tiki pozityviais pasikeitimais ir nori prie jų prisidėti. Čia gyvos visos šiuolaikinio meno ir kultūros formos, ryškus bendruomeninių veiklų proveržis, o tai, ko trūksta, – sukursime „Šiuolaikinės sostinės“ programos dėka“, – teigė V. Vitkienė.
Įtrauks bendruomenes
Artimiausi darbai, kurie laukia Kauno kultūros įstaigų darbuotojų ir nepriklausomų kūrybininkų – pagrindinių KEKS 2022 programos krypčių generavimas. Į šią veiklą įsitrauks ne tik menininkai, bet ir visos miesto bendruomenės.
„Pats pasirengimo procesas nutiesia labai daug tiltų tarp vietos bendruomenių, kultūros institucijų, paskatina mąstyti inovatyviau. Labai lauksime visų pagalbos generuojant idėjas ir padedant sukurti įdomią programą, kuri paskatins Kauno kaip kūrybinio miesto tapatybės sukūrimą“, – teigė V. Vitkienė.
Pasak V. Vitkienės, paruošiamieji darbai prasidėjo daugiau nei prieš metus. Tad nuėjus tokį ilgą kelią, sustoti nežadama.
„Beveik trečdalis paraiškos yra labai gili savo miesto analizė. Ji padės kultūriniam miesto vystymuisi ir ateityje. Programą ketiname suformuluoti iki vasario mėnesio pradžios. Dar keletą mėnesių paliksime partnerysčių patvirtinimams, programos ir miesto ilgalaikės strategijos sinergijai užtikrinti“, – sakė V. Vitkienė.
Kokybė ir tarptautiškumas
„Pati kultūrinė programa, jos kokybė, inovatyvumas, tarptautiškumas yra labai reikšmingas kriterijus vertinant miesto paraišką. Vis dėl to kultūros sostinių programos tikslas – ne renginių organizavimas, ne vienkartinis metų projektas, o veikiau pozityvi miesto transformacija ir tarptautinis dėmesys. Tai – miestui suteikta galimybė katalizuoti, paspartinti teigiamus kultūrinius, socialinius pokyčius mieste ir už jo ribų, siekti strateginių miesto tikslų įgyvendinimo, sukurti naujas kultūrines paslaugas, užmegzti tarptautinių ryšių, skatinti vietos žmonių kultūrinį įsitraukimą, verslo ir kultūros glaudesnį bendradarbiavimą, turizmą ir daug daugiau. Tam yra svarbus kuo didesnis vietos bendruomenės įtraukimas planuojant KEKS programos kryptis ir veiksmus“, – pasakojo Ana Čižauskienė, koordinuojanti Kauno paraiškos rengimą.
„Rengiant paraišką labai svarbus bendradarbiavimas su miesto bendruomenėmis, taip pat – kultūros prieinamumas ir aktualumas didesnei visuomenės daliai, įtraukiant kuo įvairesnes grupes“ , – teigė Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.
Bus dvi sostinės
Lietuvos miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas.
Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 m. „Europos kultūros sostinės“ idėja pirmą kartą įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva.
