14 kovo, 2016
Kauno miesto savivaldybės informacija

Europos kultūros sostine siekiantis tapti Kaunas prisistato kaip šiuolaikiškas, atviras ir atsinaujinęs miestas

Prie Kauno siekio tapti Europos kultūros sostine jungiasi vis daugiau kultūrai neabejingų žmonių. Šiuolaikiškas, atviras ir atsinaujinęs – tokį Kauną mato Europos kultūros sostinės programos rengėjai.

Pasak programos vadovės dr. Virginijos Vitkienės, 2022 metais planuojami keturi grandioziniai renginiai.

„Atidarymo renginys vyktų sausio mėnesį, antrasis renginys turėtų vykti Kauno dienų metu ir atskleisti Kauną per tris plotmes: viduramžiškąją, naująją – Laisvės alėją, kuria nusidriektų muzikos laboratorija su keliais tūkstančiais atlikėjų, bei XXI amžiaus Kauno centrą – Nemuno salą. Trečiasis renginys įtrauktų jaunimą, o viską vainikuotų uždarymo renginys gruodį. Kiekvienas iš šių renginių truktų po tris dienas“, – teigė V. Vitkienė.

Planuojama, jog Kaunui laimėjus teisę tapti Europos kultūros sostine, per 2017-2023 metų laikotarpį programos įgyvendinimui iš Kauno biudžeto būtų skirta 12 mln. eurų. Ši suma būtų padalyta per kelerius projekto metus: 2017 metais būtų skiriama 474 tūkst. eurų, 2018 metais – 1 mln. eurų, 2019 metais – pusė milijono eurų, 2020 ir 2021 metais būtų skiriama po 2,4 mln. eurų, o 2022 metais,– 3,9 mln. eurų. 2023 metais projektui dar tektų 1,3 mln. eurų. Europos kultūros sostinėmis tapusių miestų biudžetų vidurkis siekia apie 60 mln. eurų.

„Dalyvaujame tikrai nuostabiame iššūkyje ir vien pats dalyvavimas Kaunui duoda didžiulę reikšmę. Tam, kad paraiška galėtų būti tokia, kokią mes įsivaizduojame, Kaunas savo biudžete turi numatyti 12 mln. eurų, skirtų pasirengimui ir programos įgyvendinimui“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Prognozuojama, jog Kaunui tapus Europos kultūros sostinę į Kauną suplūstų 5000 kultūros ir meno profesionalų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Amžinas miestas

„Garsus filosofas Emanuelis Levinas yra pasakęs, jog Kaunas yra amžinas miestas. Tai įkūnijama per miestiečius, jų pasakojimus, per kiekvieno iš mūsų istoriją.  Kaunas taip pat yra šiuolaikinis miestas, reikia atsiverti pasauliui. Programos rengime jau dalyvauja ir vilniečiai, todėl kviečiame ir kauniečius, esančius svetur, prisijungti prie mūsų, siūlyti idėjas ir vizijas. Kaunas pasiruošęs atsinaujinti ir tai mane labai žavi“, – teigė vienas iš programos rengėjų, žurnalistas Rytis Zemkauskas.

„Kasdien projektą savo idėjomis praturtina ir prie jo prisideda vis daugiau miestiečių ir organizacijų. Šiuo metu mums talkina 50 kultūros organizacijų, šimtas miestiečių ir 70 partnerių“, – teigė paraišką rengianti menotyrininkė Ana Čižauskienė.

„Kaunas yra lietuvių moderniosios kultūros lopšys. Tai mokslo ir aukštųjų technologijų miestas, humanistikos židinys. Manau Kaunui tapus Europos kultūros sostine, miestas galėtų tapti atminties ir kūrybos tiltu Baltijos regione“,  – sakė vienas iš programos rengėjų filosofas Leonidas Donskis.

Keturios kryptys

Programos rengėjai tikina, jog visi  projektai bus įgyvendinami su Europos partneriais  ir profesionalais. Iš viso bus keturios programų kryptys.

Pirmoji – SANTAKA – apims įvairių meno ir mokslo, kultūros ir technologijų, dizaino ir mokymosi visą gyvenimą, verslo, inovacijų bendradarbiavimo projektus. Antroji kryptis – PAINIAVA – tai nepatogios, nepelnytai užmirštos temos: žydų kultūra ir atmintis, carinės imperijos ir sovietmečio palikimo analizė, naujos fortų, tarpukario ir industrinės architektūros paveldo saugojimas.

Trečioji programos kryptis  – TEMPAS. Tai dizaino, kūrybinių industrijų projektai, festivaliai, generuojantys naują kultūrinį tempą mieste ir kuriantys kultūros kapitalą. Taip pat sportas, laisvalaikis.

Paskutinė programos kryptis SĄMONĖ – tai bendruomenių įtraukimas, svetingumo ir maisto kultūros projektai, pilietiškumo stiprinimas, moksleivių, studentų, senjorų įtraukimas, aktyvus dalyvavimas, savanorystė.

Šią gegužę parengta programa bus įteikta Kultūros ministerijai. Liepos mėnesį jau bus žinoma, kurie Lietuvos miestai pateks į antrą etapą. Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas, Jonava ir Druskininkai. Daugiau informacijos galima rasti www.kaunas2022.eu


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

Senieji Kvesų karjerai
27 kovo, 2025

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „GJ Magma“ planuojamai ūkinei veiklai – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

Regionų naujienos