Europos paveldo dienų konferencijoje dėmesys skirtas dvarų kultūrai
Jau tapo tradicija trečiąją rudens savaitę visoje Lietuvoje kasmet rengti Europos kultūros paveldo dienas. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Panevėžio kraštotyros muziejus ta proga įgyvendino LR kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą: surengė parodą „Dvaro vartus atvėrus“, o rugsėjo 16 dieną istorijos mylėtojus pakvietė į 18-ąją mokslinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros kontekstą, jų reikšmę istoriniame procese, priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centrai.
Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė padėkojo už Panevėžio mieste puoselėjamas kultūros paveldo tradicijas, pasidžiaugė, kad moksliniai pranešimai skaitomi ne tik universitetuose, bet ir miesto kultūros įstaigose, o baigdama palinkėjo visuomet išlikti atviriems ieškojimams ir atradimams.
Metinio renginio organizatorė, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė pasidžiaugė, kad į konferenciją subūrė darnų lektorių kolektyvą. Ji sakė, kad nors pranešėjų patirtis, įdirbis, tyrinėjimų apimtis ir metodai skiriasi, visų jų dėka gimė prasmingas konferencijos turinys.
Konferencijoje perskaityti 8 pranešimai. Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas), išanalizavęs 1690 m. dūmų surašymo medžiagą, aptarė Upytės pavieto stambiąją žemėvaldą ir pavieto žemėvaldos struktūrą.
Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas), remdamasi Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos (1689–1739) dienoraščiu, smulkiai fiksuojančiu 1722–1733 m. pradžios gyvenimo kasdienybę, valdų administravimą, LDK tribunolo sesijas, kelionių maršrutus, korespondentų ratą, pasilinksminimus bei pasakojančiu apie nuosaikų Sapiegos gyvenimą provincijoje, pateikė, kaip iš garsios giminės kilęs, tačiau dėl įvairių priežasčių reikšmingesnės politinės karjeros nepadaręs, dažnai provincijos valdose rezidavęs bei nuolat su finansiniais sunkumais susidurdavęs asmuo atskleidė ir įtvirtino savo socialinę tapatybę.
„Architektai susiduria ne tik su kultūriniu, bet ir su materialiu paveldu, kuris, deja, nuolatos mažėja. Truputį pavydžiu istorikams, nes jų tyrinėjami objektai ir surinkta informacija kaupiasi ir didėja, priešingai, nei architetų tyrinėjami objektai“, – pastabomis apie kultūros paveldo pastatų nykimą savo pranešimą pradėjo KTU Architektūros ir statybos instituto dr. Dalė Puodžiukienė. Mokslininkė nagrinėjo išlikusius ar iš ikonografijos žinomus Panevėžio rajono medinės dvarų sodybų architektūros objektus, siekdama juos pristatyti visuomenei, atskleisti jų vertę.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas gvildeno Panevėžio apskrities dvarininkų viešosios veiklos formas XX a. pradžioje.
Pranešėjas Audrys Matulaitis (VŠĮ „Siesikų pilis“) atkreipė dėmesį į iki šiol mažai tirtas arba visai netyrinėtas renesansinės Siesikų dvaro pilies (Ukmergės r.) architektūros ir puošybos ypatybes bei jos statybos istorines aplinkybes, sąlygotas pilies statytojo Gabrieliaus Daumanto Siesickio (m. 1517 m.) biografija, jo tarnystę karaliaus Vladislovo Jogailaičio dvare Budoje.
Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) pristatė Raguvėlės dvaro paveikslus, saugomus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose.
Nijolė Milaknienė (Palėvenės dvaro savininkė), dvarininkų Komarų vaikaitė, iškėlė nežinomus giminės gyvenimo epizodus bei istorijas.
Alfreda Petrulienė ir Dovilas Petrulis (Panevėžio kraštotyros muziejus) pristatė Paliūniškio dvare atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų rezultatus, aptarė kasinėjimų metu rastus radinius.
Konferencijos pertraukų metu susirinkusieji galėjo apžiūrėti parodą „Dvaro vartus atvėrus“, kuri supažindina su Panevėžio krašto dvarų istorija ir jų dvasią pajusti padedančiais interjerų fragmentais, dvarininkų naudotais ir jų kasdienybę puošusiais daiktais, fotografijomis, knygomis, dokumentais iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių bei privačių kolekcijų.
Nespėjusieji aplankyti veikiančios parodos, tai dar gali padaryti iki 2017 m. gegužės 31 d., o kas negalėjo dalyvauti konferencijoje, Panevėžio kraštotyros muziejuje gali įsigyti išleistą konferencijos pranešimų rinkinį.
