Europos savivaldybių kontrolieriai patvirtino nepriklausomumo gaires

Mažeikių rajono savivaldybės kontrolierė Alma Karvelienė kartu su Savivaldybių kontrolierių asociacijos delegacija, vadovaujama asociacijos prezidento, Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus Juozo Vaičiulio, balandžio 28–gegužės 1 dienomis dalyvavo tarptautiniame Europos regioninių audito institucijų organizacijos (EURORAI) seminare Austrijos mieste St. Poltene.

Seminaro tema – „Gairės nepriklausomoms regioninėms viešojo sektoriaus audito institucijoms ir praktiniai pavyzdžiai“.

Savivaldybių kontrolierių asociacija EURORAI seminaruose dalyvauja nuo 2005 metų. Šiame seminare dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė, Kupiškio rajono savivaldybės kontrolierė Vilma Mažeikienė, Alytaus miesto savivaldybės kontrolierius Artūras Juškauskas, Kretingos rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Juškienė, Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė, Plungės rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.

Seminaro organizatoriai – Žemutinės Austrijos regioniniai audito rūmai. Seminare dalyvavo 92 dalyviai iš 14 pasaulio šalių.

Įžanginę kalbą pasakė ir visus seminaro dalyvius pasveikino Žemutinės Austrijos Parlamento prezidentas Hans Penz. Savo kalboje Parlamento prezidentas pasidžiaugė geru bendravimu su regioniniais audito rūmais ir jų auditų metu nustatomų pažeidimų svarba Žemutinės Austrijos ekonominiam gyvenimui.

Pirmąją seminaro sesiją moderavo EURORAI prezidentas Klaus P.Behnke, kuris yra ir Austrijos RHineland–Palatine regioninių audito rūmų prezidentas. Klaus P.Behnke pristatė Nepriklausomumo gaires, kurios buvo patvirtintos 2016 m. kovo 11 d. Linzo mieste vykusiame EURORAI valdybos posėdyje. Taip pat pristatė gaires kūrusią darbo grupę, kuri buvo sukurta 2014 metais. Klaus P. Behnke paminėjo, kad darbo grupė atliko didžiulį darbą analizuodama Limos deklaracijos nuostatas, kurios pasisako už nepriklausomumą, Meksiko 2007 m. deklaracijos nuostatas, kurios pasisako už kitų audito institucijų, pvz., Valstybės kontrolės nesikišimą į regioninių audito institucijų veiklą. Taip pat analizuoti buvo INTOSAI principai bei Pasaulinio banko teisinės nuostatos.

Darbo grupė analizavo įvairių šalių konstitucines nuostatas dėl regionų nepriklausomumo. Apibendrinę šias nuostatas, jas perkėlė į Nepriklausomumo gaires ir išdėstė pagrindinius principus. Nepriklausomumo gairėse teigiama, kad tinkamas, ekonomiškas, efektyvus ir veiksmingas viešųjų lėšų naudojimas yra būtinas siekiant tinkamai naudotis viešaisiais finansais ir tam, kad atsakingos institucijos priimtų teisingus sprendimus. Kad pasiekti šį tikslą, būtina, kad regionai turėtų viešojo sektoriaus audito įstaigas, kurios būtų apsaugotos nuo išorės poveikio ir kurių funkcionavimas, finansavimas ir organizacinis savarankiškumas, bei darbuotojų asmeninis nepriklausomumas būtų garantuojami įstatymu.

Darbo grupės nariai pripažino, kad regioniniai auditoriai yra daug lankstesni, jie yra arčiau audituojamųjų, jų auditų terminai trumpesni, nes jų geri kontaktai, todėl gali daug greičiau gauti reikiamą informaciją.

Kai kurių šalių auditoriai uždavė klausimus, kodėl nepriklausomumo gairėse nenumatyta, kad auditoriai gali vertinti valdžios politinių sprendimų reikalingumą. EURORAI prezidentas pabrėžė, kad būtų fatališka, jei regioniniai auditoriai kištųsi į politiką. Žinoma, nuo politikos atsiriboti savo darbe neįmanoma, nes audituojamos politikų priimtos programos bei investicijos toms programoms įgyvendinti. Auditoriai vertina, kokias pasekmes turėjo vieni ar kiti sprendimai. Juk audituojamieji – tai visuomenės veidrodis ir sąžinė.

Antroje sesijoje auditų praktiką ir nustatytas problemas savivaldybėse seminaro metu pristatė Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Velso, Rusijos, Vokietijos ir Škotijos auditoriai bei kontrolieriai.

Daugelio auditorių pranešimuose buvo pristatoma praktika, kaip jų šalyse siekiama užtikrinti gairėse patvirtintus vienus ar kitus principus, pvz., audito tikslai ir audito būdai, nepriklausomumas.

Austrija pristatė savo praktiką audituojant projektų vykdymą. Tai investicijų į regioną auditavimas. Tai šiuolaikiškas auditavimo būdas, jei kalbama apie šiuolaikišką valdymą ir ūkišką požiūrį į viešuosius finansus. Auditoriai siekia, kad būtų viena bendra ataskaita dėl projektų vykdymo. Audito metu tikrinama, kaip buvo nustatytas lėšų poreikis ir kaip buvo daromos išlaidos. Dažniausiai nustatoma, kad projektų rentabilumas labai silpnas. Nėra aiškių projekto tikslų, daromos klaidos planuojant lėšas, o tada padidėja papildomų lėšų poreikis vykdant patį projektą, visa tai atskleidžia projekto valdymo problemas. Audito išvadose siekiama pateikti, ar buvo pasiektas tikslas, ar pakankamas numatytas metodų kiekis tam tikslui pasiekti, ar yra ryšys tarp pasiekto tikslo ir išleistų pinigų.

Velso auditoriai pristatė pavyzdžius audituojant biudžeto pinigais įsteigto fondo apskaitą. Nustatyta, kad panaudojant fondo lėšas nesivadovaujama viešųjų pirkimų įstatymu, neaiškiais kriterijais pasirenkami laimėtojai. Pats fondo direktorius buvo ir įmonės vadovas, kuri atliko fondo perkamus darbus. Taigi buvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Taip pat buvo pristatyta savivaldybės laisvalaikio organizavimo programos audito praktiką. Savivaldybė dėl neaiškių priežasčių sumažino finansavimą tai vienoje srityje, tai kitoje srityje, tačiau vieninga koncepcija, kaip Savivaldybėje turi būti teikiamos gyventojams laisvalaikio užimtumo paslaugos nebuvo sukurta.

Austrai pristatė, kaip jie savo darbe siekia užtikrinti 13 principo (Kokybės standarto) laikymąsi. Ko nemato auditoriai – to nemato ir Savivaldybės tarybos nariai. Todėl labai svarbi atliekamo audito kokybė. Kokybės vadyba – nėra vienkartinis įvertinamas dalykas. Tai pastovi veikla. Kad užtikrinti audito kokybę austrai peržiūrėjo Europoje egzistuojančius kokybės valdymo modelius: NPO, CAF, EFQ-Modell. Jie analizavo, kuris iš šių modelių geresnis, kokie jų privalumai ir trūkumai. Šią analizę jie pradėjo 2014 metais, o 2016 metais institucijoje įdiegė CAF kokybės valdymo sistemą. Ne svarbu, kiek audito ataskaitų surašo auditorius, bet svarbiau yra, kokią įtaką daro audito ataskaita tiek geresniam finansų valdymui, tiek paprastam Savivaldybės gyventojui. Naujos kokybės sistemos diegimas sulaukė ir politikų, ir pačių darbuotojų audito įstaigoje pasipriešinimo, todėl buvo labai svarbu politikams išaiškinti audito kokybės sistemos diegimo būtinumą ir privalumus. Įdiegiant kokybės valdymo sistemą, buvo nuspręsta apklausti ir politikus, ne tik audituojamuosius, dėl audito rekomendacijų įgyvendinimo. Buvo pradėta atkreipti dėmesį į visai neaudituotus dalykus, nors jie ir nereikšmingi atrankos metu.

Vokietija 2009 metais išsikėlė sau klausimą dėl audito kokybės laikymosi. Per kelerius metus sukūrė bendrų dokumentų sistemą. Audito kokybei įsivertinti nutarė pasikviesti Valstybės kontrolę. Tokio peržiūros dokumento jie labai bijojo, nes tai viešas dokumentas. Tad nutarė pasirašyti su Valstybės kontrole Tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame susitarta dėl apmokėjimo už peržiūrą, dėl teisių abiejų šalių pagal INTOSAI standartus, kokie bus peržiūros tikslai, paviešinimo būdai. Pagrindinis peržiūros tikslas – įvertinti organizacijos efektyvumą, kokybės ir kiekybės požymius, ar darbas operatyvus, kiek turi dirbti, kad atlikti auditą. Ar vykdoma audito vidaus kontrolė? Peržiūros ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio pačiai įstaigai, o politikams, parlamentui ji neteikiama. Seminaro dalyviai klausė, kodėl buvo pasirinkta būtent Valstybės kontrolė? Atsakymas, todėl, kad Valstybės kontrolė jau turėjo praktikos INTOSAI lygmenyje peržiūrint Austrijos ir Vokietijos Valstybės kontrolės institucijų atliekamų auditų kokybę.

Vokiečiai pasiūlė, kad EURORAI sudarytų tarptautinę ekspertų grupę EURORAI narių atliekamų auditų ekspertiniam atliekamų auditų kokybės vertinimui.

Škotijos auditoriai 2014 metais savo institucijoje pasitvirtino Profesionalumo standartus pagal INTOSAI rekomendacijas. Įsteigė kokybės departamentą, kuris yra atsakingas už vieno ar kito departamento atliekamų auditų kokybės peržiūrą. Todėl siūlo kitoms šalims bendrai išdirbti standartus dėl kokybės užtikrinimo.

Visų auditorių, nepriklausomai nuo šalių administracinių skirtumų, tikslas vienas – suteikti mokesčių mokėtojams informaciją, kaip savivaldybėse ir regionuose naudojamos lėšos. O atliekamo audito kokybei užtikrinti reikia surasti kiekvienos šalies audito institucijai priimtinausią būdą.

Parengta pagal Mažeikių rajono savivaldybės kontrolierės A. Karvelienės informaciją