Fantazijai ribų nėra: kokias brangių daiktų slaptavietes renkasi lietuviai?
Nuo ilgapirščių neapsaugotas nė vienas namas ar butas. Statistika rodo, kad ištiriama maždaug apie 23 proc. visų įsilaužimų į privačią gyventojų erdvę. Dėl šios priežasties išvykdami arba nenorėdami laikyti brangiausių daiktų akivaizdžiose vietose, žmonės randa būdų namuose įsirengti itin originalias slaptavietes. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertų teigimu, brangiems daiktams slėpti lietuviai panaudoja tiek prieskonių indelį, tiek kambarinę gėlę.
Vagysčių mažiau, tačiau nuostoliai didesni
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per praėjusių metų vienuolika mėnesių Lietuvoje iš viso užregistruota 1 831 vagystė iš gyvenamųjų patalpų – penktadaliu mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2017 metais.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje turto draudimo vyr. ekspertės Ingos Žvirblytės teigimu, didžiąją dalį būsto vagysčių nusikaltėliai kruopščiai planuoja – renkasi namus, stebi šeimininkų įpročius, nagrinėja kelius, kaip patekti ar saugiai atsitraukti, kilus pavojui būti pastebėtiems. Pastebima tendencija, kad nors vagysčių skaičius ir mažėja, tačiau gyventojų patiriami nuostoliai nuo ilgapirščių auga.
Prieskonių indelyje – žiedas su brangakmeniu
Anot draudimo ekspertės, pirmiausia reikėtų vengti brangius daiktus laikyti tose vietose, kurias ilgapirščiai tikrina vos įsibrovę į namus.
„Vagys dažniausiai iškart taikosi tikrinti tokias vietas kaip komodų stalčiai ar juvelyrikos dėžutės, todėl tikrai saugios vertingų daiktų slėptuvės turi atitikti keletą kriterijų. Pirma, jos turi būti labai netikėtos, kad įsibrovėliai jokiu būdu nesumanytų tokių vietų tikrinti. Antra – jos turi būti ten, kur jų paieška atimtų per daug vagims brangaus laiko“, – teigia I. Žvirblytė.
Žmonėms apgauti vagišius, anot draudimo ekspertės, gali padėti ir viena gudrybė – vertingas turtas slepiamas tarp daugelio neišsiskiriančių objektų arba jis įterpiamas tarp daugybės panašių daiktų, pavyzdžiui, knygų. Tačiau jokios gudrybės neatstos integruoto ar prie nejudančių konstrukcijų pritvirtinto seifo.
„Apžiūrėdami namus po ilgapirščių įsibrovimų, mūsų ekspertai su šypsena pastebi, kad daliai klientų netrūksta išradingumo, o tokios gudrybės leido jiems neprarasti vertingų daiktų. Žmonės brangenybes buvo paslėpę kambarinių augalų vazonuose ar niekuo neišsiskiriančioje prieskonių dėžutėje laikė ne tik druską ar pipirus, bet ir grynuosius pinigus ar žiedą su brangakmeniu“, – pasakoja I. Žvirblytė.
Vagysčių prevencija įmanoma
Nors vagysčių šalyje pastaruoju metu mažėja, tačiau jas, anot draudimo ekspertės, stabdyti gali ir patys gyventojai – tik reikia žinoti, kokių saugos priemonių būtina imtis pirmiausia.
„Rūpintis savo namų saugumu reikia pradėti nuo pačių mažiausių žingsnelių. Patartina visada užrakinti duris visais užraktais, netgi jei tik trumpam išeinate į parduotuvę. Taip pat stenkitės nepalikti namų raktų pašto dėžutėse, po kilimėliu ar kitose „slaptose“ vietose, geriau juos patikėkite kaimynams, draugams ar artimiesiems. Jei gyvenate pirmame namo aukšte, būtinai įsistiklinkite balkonus, o prieš išvykdami ilgesniam laikui, grynuosius pinigus pasidėkite banke, o brangenybes – seife. Būsto ir kilnojamojo turto draudimas taip pat padės apsisaugoti nuo rūpesčių ir netikėtų išlaidų atsitikus nenumatytam įvykiui namuose“, – sako I. Žvirblytė.
ERGO Lietuvoje duomenimis, vagysčių pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, tačiau didėja vidutinė draudimo išmokos suma. 2017 m. bendrovės vidutinė išmoka už vagystes iš gyvenamųjų patalpų siekė 1 668 eurus, o pernai – 2 053 eurus.
