Fejerverkai Naujųjų metų naktį gąsdina ir bėgančius nuo karo – kuo juos pakeisti?
Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį švęsti ir džiaugtis norisi visiems, tad kuo galima pakeisti fejerverkų šou ir nepadaryti jokios žalos?
Fejerverkų žala
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, nors fejerverkai ir yra neatsiejama šventinio periodo dalis, jie turi ir neigiamą pusę. Pirmiausia, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, kuris itin gąsdina gyvūnus ir sukelia jiems stresą. Kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.
„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – teigia V. Šerevičienė.
Alternatyvos fejerverkams – kokios jos?
VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros profesoriaus-partnerio dr. Lino Gelažansko, šventinį vaizdą ir nuotaiką galima pasitelkti naudojant LED šviesos efektus, prožektorius arba vaizdų projektavimo įrangą, lazerinius šviesos spektaklius. Taip pat – dronų šviesų šou, kurie, pastaraisiais metais, sparčiai populiarėja.
„Dronų spiečių šviesų šou – spalvingi šviesų spektakliai, kuriuos galima atlikti naudojant dronus. Jie gali būti naudojami siekiant suteikti įspūdingą vaizdą ir yra viena iš pagrindinių alternatyvų fejerverkams. Dronų spiečių šviesų šou susideda iš šviečiančių dronų, kurie užprogramuojami skraidyti įvairiomis trajektorijomis, sukurti vaizdus ar judančias formas. Jie gali būti naudojami įvairiose šventėse ir renginiuose, pavyzdžiui, festivaliuose, miesto šventėse, vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar reklaminiuose renginiuose. Dronų spiečių šviesų šou yra saugesni nei fejerverkai, nes jų naudojimas nereikalauja ugnies“, – dėmesį atkreipia L. Gelažanskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad dronai turi ir keletą pranašumų. Visų pirma, jie yra saugesni, nes iš principo dronai nėra sprogmenys. Jų pasirodymai atliekami specifinėje kategorijoje, prieš tai atliekamas rizikos vertinimas, kuris derinamas su Transporto kompetencijų agentūra. Dronai ir kitos skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos tiksliau nei fejerverkai, todėl jų naudojimas gali būti efektyvesnis. Ypač, kai reikia atkartoti pasirodymą keletą kartų ir sukurti iš anksto prognozuojamą idealiai suplanuotą vaizdą.
„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dronai ar kitos technologijos gali turėti ir trūkumų, galimų ribojimų. Pavyzdžiui, dronų pasirodymai gali būti suvaržyti tam tikrose vietose dėl nepakankamos erdvės ar oro sąlygų. Dronų pasirodymams reikalingas ilgas planavimas ir pasiruošimas. Dėl to svarbu atidžiai įvertinti visus pranašumus ir trūkumus, prieš nusprendžiant, kuris iš šių sprendimų yra geriausias tam tikroje situacijoje“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.
Kaip veikia dronai?
Tam, kad dronų spiečių pasirodymai veiktų sėkmingai, reikia užtikrinti, kad dronai galėtų išsilaikyti ore numatytą laiką, nesusidurtų tarpusavyje ir kiekvienas jų skristu sinchroniniame spiečiuje. Tam gali būti naudojamos įvairios technologijos ir metodai.
Norint užtikrinti ilgą skrydžio laiką, naudojami itin lengvi ir aerodinamiškai efektyvūs dronai. Kiekvienas iš jų sveria apie 250 g. Tai suteikia papildomą skrydžio laiką ir saugumą – tokio svorio dronas vargu ar gali sužaloti žmogų. Skrydžio laiką didina specialios didelio energijos tankio baterijos – sveria nedaug, o energijos sukaupia pakankamai net ir 30 min skrydžiui.
„Vienas iš būdų, kaip užtikrinti, kad atlikdami šou dronai nesusidurtų tarpusavyje – naudoti RTK (angl. Real Time Kinematic) pozicionavimo sistemą, kuri leidžia tiksliai nustatyti drono poziciją ir judėjimo greitį realiuoju laiku, naudojant GPS (angl. Global Positioning System) ir kitas navigacijos technologijas. Dronų spiečių pasirodymai turi būtų sinchronizuoti laike. Tam naudojama specializuota programinė įranga, kuri sinchronizuoja dronus, t. y. išsiunčia jiems sinchronizuotus skrydžio maršrutus, tad kiekvienas dronas žino kur ir kada tiksliai turi skristi“, – pasakoja L. Gelažanskas.
Tiesa, norint leisti dronų spiečių pasirodymus, reikėtų atsižvelgti į keletą teisinių apribojimų. Vienas jų – dronų operatorius, naudojantis dronus spiečių pasirodymuose, turi turėti atitinkamą licenciją, kurią suteikia vietinis reguliavimo organas. Jis taip pat turi laikytis dronų valdymo taisyklių, kurias nustato Europos dronų direktyva ir nacionalinės teisės aktai. Pavyzdžiui, dronai negali skristi aukščiau nei 120 m. Taip pat negali skristi arčiau nei 150 m nuo žmonių, gyvūnų ar transporto priemonių, negali skristi virš žmonių ar gyvūnų. Dronų operatorius yra atsakingas ir už dronų naudojimą, tad turi atsakyti už bet kokį žalą, kurią dronai gali sukelti.
VILNIUS TECH ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pramogų industrija tik pradeda atrasti dronus ir jų suteikiamas galimybes. Vis dažniau užsakomi įvairaus dydžio dronų spiečių šou, dronai naudojami kaip papildomas elementas, kuris gali pateikti papildomų vizualinių efektų arba pakeisti kitus tradicinius pasirodymo elementus.
