14 kovo, 2017
Arvydo Pėšinos informacija

Festivalis įrodė, kad perkusijų muzika yra neišsemiama

Lietuvos Nepriklausomybės dienaUkmergėje tradiciškai paminėta mušamųjų garsais – kaip ir kasmet vyko tarptautinis perkusinės muzikos festivalis „Percussion Ukmergė 2017“. Šį kartą jau tryliktas.

Pirmąją festivalio dieną – kovo 10-ąjąvykusiame atidarymo koncerte žiūrovai išvydo latvį Rihards Zalupe su ansambliu. Jo kūrinyje marimbos ir būgnų skambesį harmoningai papildė elektroninio sintezatoriaus garsai. Vienodas, vis pasikartojantis ritmas gramzdino klausytojus į apmąstymus, meditaciją, kurią kaskart nutraukdavo žemi būgnų garsai.

Antroje koncerto dalyje žiūrovš laukė netikėta egzotika -grupė iš Gvinėjos beilietuviai – perkusijos studija „Afrikos būgnai“ ir šokio studija „Afrikos šokiai“. Iš tolimosios Gvinėjos į festivalį atvykę atlikėjai žinomi visame pasaulyje. Atlikėjui Babara Bangoura – tradicinio, bene žinomiausio afrikietiško būgno – djembe virtuozui pritarė perkusininkų komanda – Amara Toure ir Bouba Toure. Kartu su lietuviais įkaitintą salę pavergė šokėjas Seny Bangoura, kuris pasirodė vis keisdamas spalvingas afrikietiškas kaukes. Šokėjas savo meistriškumą rodė ne tik scenoje, bet ir salėje tarp žiūrovų.

Kovo 11-osios minėjime prie Laisvės paminklo dainavo Meno mokyklos muzikos skyriaus moksleivių choras (vad. Giedrė Karklelytė), renginį vedė Augustinas Bjerkeland ir Rugilė Kliaugaitė. Susirinkusius sveikino rajono meras Rolandas Janickas, perkusinės muzikos festivalio meno vadovas Edgars Saksons. Pastarasis, kaip ir festivalio atidarymo metu, ukmergiškius su švente sveikino lietuviškai. Baigiantis minėjimui visi susirinkę buvo pakviesti suformuoti trispalvę širdį.

Iškilmėse prie paminklo šiais metais neskambėjo būgnų muzika. Tai įvyko dėl oro sąlygų – drėgnas oras netinkamas groti profesionaliais mušamaisiais instrumentais.

Vakarinis, šventinis festivalio koncertas prasidėjo siurprizu – scenoje pasirodė ir porą kūrinių atliko festivalyje seniai grojęs jo meno vadovas, Latvijos muzikos akademijos profesorius Edgars Saksons, kuris atliko ir premjerinę Jono Tamulionio „Meditaciją“. Jį pakeitė iš Vokietijos atvykusi viena geriausių marimbos virtuozių Europoje Marta Klimasara. Abu šie perkusininkai grojo kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno.

Antroje koncerto dalyje skambėjo ir griausmingas žiūrovų ovacijas sukėlė Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“. Originalią muziką šiam kūriniui sukūrė Žoržas Bizė, tačiau baleto primadonos Majos Pliseckajos pageidavimu jį pakeitė Rodionas Ščedrinas ir pritaikė styginiams ir perkusiniams instrumentams. Šį kūrinį atliko Lietuvos kamerinis orkestras ir festivalio mušamųjų grupė – Edgars Saksons, Rihards Zalupe ir „Giunter Percussion“ – Pavelas Giunteris, Tomas Kulikauskas ir Sigitas Gailius.

Paskutinę festivalio dieną, kovo 12-ąją, žiūrovų laukė Taujėnų dvaras. Čia vykusiame festivalio draugų koncerte koncertavo daugumą festivalio dalyvių ir švedų grupę „Rhythm Art Duo“, kurioje groja Daniel Berg ir Fredrik Duvling. Jie į festivalį atvežė net dvi pasaulines kūrinių premjeras. Vienos premjeros autorė – žinoma lietuvių kompozitorė Loreta Narvilaitė. Atvykusi į baigiamąjį festivalio koncertą ji klausėsi savo kūrinio pirmojo atlikimo. Koncerte taip pat grojo grupė „Giunter Percussion“, Marta Klimasara, Rihards Zalupe.

Pilnutėlę dvaro salę sužavėjo charizmatiškoji Marta Klimasara. Vieną kūrinį ji atliko be instrumentų – vien tik savo kūnu. Pliaukšėdama, spragsėdama pirštais, išnaudodama balso galimybes ji įrodė, kad perkusiniu instrumentu gali virsti netgi žmogaus kūnas.

Paskutiniame koncerte apsilankė Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis, svečiai iš Švedijos ambasados. Tarp jų ir ambasados gynybos atašė plk. ltn. Örjan Ström. Festivalio globėjas, Ukmergės rajono garbės pilietis, diplomatas Vygaudas Ušackas už puikų festivalio organizavimą dėkojo festivalio meno vadovui Edgars Saksons ir Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei. Rajono meras Rolandas Janickas padėkojo visiems festivalio dalyviams ir rėmėjams.

Visus festivalio koncertus vedė, žiūrovams pasakojo apie instrumentus, kūrinius ir atlikėjus muzikologas Darius Užkuraitis.

Festivalį finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros taryba, rajono savivaldybė, privatūs rėmėjai.


Astos Andrulienės nuotr.
20 vasario, 2025

2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės […]

20 vasario, 2025

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija išrinko 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
20 vasario, 2025

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Saulėtas rytas, iš vakaro sniego kruopelėmis pabalinta žemė – ir dar sekmadienis! Tokia skaidri Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo […]

19 vasario, 2025

2025 m. vasario 19 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtas renginys – […]

19 vasario, 2025

Trečiadienį Ministrų kabinetas už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus nuopelnus skyrę Vyriausybės kultūros ir meno premijas 13-ai laureatų. […]

18 vasario, 2025

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi, jog tarp 2025 m. vasario 15-ąją Pagėgių savivaldybės kultūros centro ir […]

18 vasario, 2025

Praėjusių metų gruodžio mėnesį visi keliaujantys Gedimino ar Maironio gatvėmis Kaune galėjo pastebėti neįprasta vaizdą: užtvertos gatvės, praėjimai, ant aukštų bokštelių […]

17 vasario, 2025

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) […]

Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija. ELTA / Orestas Gurevičius
16 vasario, 2025

Minint Vasario 16-ąją, Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Šiemet apdovanojimai skirti kardinolui, […]

14 vasario, 2025

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose […]

13 vasario, 2025

Ketvirtadienį Prezidentūroje apdovanoti 2024 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatai.  Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteiktos […]

13 vasario, 2025

Šiandien Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose buvo oficialiai pristatytas pasaulinės parodos „EXPO 2025 Osaka“ Baltijos šalių paviljonas, kurį drauge kurti pakviesti ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 vasario, 2025

Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman” pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo […]

13 vasario, 2025

2025 m. vasario 12 d. Šiaulių kultūros centre vyko jauki ir nuotaikinga folklorinių šokių vakaronė, skirta Vieversio dienai paminėti bei […]

10 vasario, 2025

2025 m. vasario 8 d. Vilniuje, Signatarų rūmuose menotyrininkei, dailės istorikei Giedrei Jankevičiūtei ir žurnalistui Jonui Malinauskui buvo įteikta Lietuvos […]

10 vasario, 2025

Tuo, jog knygos yra vedlės po įvairiausias pasaulio šalis turbūt žino kiekvienas. Itin džiugu susipažinti su šias keliones knygų puslapiuose […]

7 vasario, 2025

Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citovičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos […]

7 vasario, 2025

„Aš pėdų neradau, kuriom tu išėjai, aš neradau dangaus, iš kur tu atėjai. Tik liko atminty nenuskinti žiedai, paliko atminty […]

7 vasario, 2025

Panevėžyje, „Šaltinėlio“ bibliotekos languose ir erdvėse eksponuojama ypatinga Violetos Valentonytės ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės paroda – „Raštų kelionė: nuo tradicijos iki […]

6 vasario, 2025

Kauno švietimo inovacijų centras tęsia unikalią tradiciją – renka ir apdovanoja ryškiausias metų švietimo asmenybes. Trečiadienį progresyviausiems pedagogams nusilenkta kino […]