Festivaliuose Berlyne ir Liubeke – lietuviški kino filmai

Lapkričio 3 d. Berlyne prasidėjo jau vienuoliktus metus gyvuojantis lietuvių kino festivalis „Litauisches Kino goes Berlin“, Vokietijos sostinėje kasmet pristatantis platų lietuvių kino kūrėjų darbų spektrą. Be jau tradicija tapusių „Festivalių perlų“ ir trumpametražių filmų konkursinių programų, šiemet festivalio organizatoriai žiūrovus pakvies ir į specialius seansus „Fokuse: moteris dokumentikoje“.

Trečiadienį pilnoje žiūrovų salėje festivalį pradėjo trumpametražių filmų konkursinė programa ir Rūtos Mur koncertas. Festivalio atidaryme jo įkūrėja Giedrė Šimanauskaitė džiaugėsi dėmesiu lietuviškam kinui: „Festivalis jau perkopė dešimtmetį. Kasmet jaučiame vis didėjantį ne tik lietuvių bendruomenės, bet ir kitų berlyniečių bei vokiškosios žiniasklaidos susidomėjimą. Lietuviškas kinas bei kultūra yra laukiami ir vertinami Berlyne, dėl to be galo džiaugiuosi ir noriu jo parodyti kuo daugiau.“

Lapkričio 3–7 dienomis kino teatruose „Sputnik Kino“ ir „Acud Kino“ bus parodyti pripažinimo Lietuvoje ir svetur sulaukę lietuvių filmai: režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis“, Antano Škėmos apysaka paremtas Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“, Linos Lužytės „Pilis“ bei Lietuvoje premjeros dar laukiantis Marijos Stonytės dokumentinis debiutas „Švelnūs kariai“.

Po filmų peržiūrų Berlyne su žiūrovais susitiks režisierės G. Žickytė ir L. Lužytė bei filme „Izaokas“ vieną pagrindinių vaidmenų atlikusi aktorė Severija Janušauskaitė.

Kasmet lietuvių kino mėgėjai Berlyne supažindinami ir su plačia trumpųjų filmų panorama: šiemet konkursinėje trumpametražių filmų programoje tarp 20 atrinktų darbų varžosi tik ką Varšuvos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu trumpuoju filmu pripažintas Saulės Bliuvaitės „Limuzinas“, Venecijos kino festivalyje pristatytas Vytauto Katkaus filmas „Miegamieji rajonai“, „Scanoramoje“ geriausiu lietuvių filmu išrinktas Jorūnės Greičiūtės „Viskas gerai“ ir „Kino pavasaryje“ žiūroviškiausiu lietuvių filmu išrinktas Klemento Davidavičiaus pasakojimas „Pelkė“.  

Per seansus žiūrovai gali balsuoti už labiausiai patikusius trumpuosius filmus, o festivalio pabaigoje vienas filmas apdovanojamas publikos simpatijų prizu.

Šiemet vietoje įprastos programos „Retro“, pristatančios restauruotą lietuvių kino aukso fondą, bus parodyti du specialūs kino programos „Fokuse: moteris dokumentikoje“ seansai. Tai penkių dokumentinių filmų programa, įkvėpta Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės knygos „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kurią sudarė ir parengė leidykla „Lapas“ kartu su „Lithuanian Shorts“, „Meno aviliu“ ir LRT.

Vienas įspūdingiausių šių metų festivalio renginių – IKRA performansas „Human Mystery Equals That of an Insect“ šeštadienį, kurio metu instrumentinis orkestras gyvai įgarsins lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus senuosius filmus.

Sekmadienio popietę renginių programą pratęs kino ir kultūros istorikės, audiovizualinių medijų tyrinėtojos L. Kaminskaitės atvira paskaita „Moterys šiuolaikiniame lietuvių kine“. Ji pristatys Lietuvos šiuolaikinio kino raidą iš feministinio kino tyrimo perspektyvos ir papasakos, kaip pasikeitė moterų kino kūrėjų statusas nuo nepriklausomybės pradžios.

Kino teatre „Sputnik Kino“ iki lapkričio 24 d. veiks medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ parengta fotografijų paroda „Kino teatras Lietuvos regione“, kurioje eksponuojamos fotografo Simo Lin išlikusių kino teatrų ir jų interjerų nuotraukos.

Festivalis organizuojamas Lietuvos kultūros tarybos programos „Globali Lietuva“ lėšomis. Festivalio partneriai – Lietuvos kino centras, Lietuvos Respublikos ambasada ir kultūros atašė Vokietijoje, programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Prizą įsteigė Nidos meno kolonija.